Šią savaitę prasidėjo pirmasis šeštojo nacionalinio mokinių konkurso „Švari kalba – švari galva“ etapas. Lietuvių kalbos žinias ir įgūdžius mokyklų kompiuterių klasėse ar prie bet kokio kito kompiuterio, kuriame yra interneto ryšys, pasitikrinti užsiregistravo kiek daugiau nei 12000 6–10 klasių moksleivių. Atsakydami į testo klausimus, mokiniai gali naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: internetu, žodynais, gramatikos ir rašybos tikrintuvais.

Kaip teigia Kauno Jono Jablonskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Viltautė Kazlauskienė, kurios mokiniai kiekvienais metais patekdavo tarp konkurso nugalėtojų, tokio pobūdžio renginys jaunimui labai reikalingas, nes tai geras būdas raštingumui ugdyti jaunajai kartai priimtinomis priemonėmis – naudojant šiuolaikines technologijas.

„Mokantis lietuvių kalbos net išmaniuosius telefonus galima tinkamai panaudoti, pavyzdžiui, greitai rasti reikalingą informaciją, pasitikslinti žodį ir panašiai. Svarbiausia turėti tikslą – išmokti gimtosios kalbos taisykles ir pamilti pačią kalbą“, – pasakoja pedagogė.

Anot V. Kazlauskienės, lietuviškiems žodžiams, rašmenims artimiau susidraugauti su kompiuteriu, o mokiniams perprasti tą draugystę padeda ir speciali programinė įranga, įvairūs skaitmeniniai produktai.

„Lietuvių kalbos skaitmeninių produktų mokykloms kol kas dar nėra daug“, – įsitikinusi konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Anot jos, lietuviams internete gal ir pakanka laisvai prieinamų žodynų, tačiau prieinamų skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių galėtų atsirasti daugiau.

„Neabejojame, kad tiek augantis mūsų kuriamos programinės įrangos naudotojų skaičius, tiek jau tradicinis konkursas „Švari kalba – švari galva“ paneigė mitą, kad lietuvių kalba yra nepatogi kasdieniam darbui informacinėmis technologijomis. Šios priemonės padeda šiuolaikiniams žmonėms nepamiršti ant raidžių prikabinti reikiamų nosinių, uždėti brūkšnelių, varnelių, kitaip tariant, lietuviškų rašmenų nekeisti angliškomis raidėmis, o bendraujant tarpusavyje vartoti kuo mažiau svetimybių“, – teigia R. Špukienė.

Kalbėdama apie konkursą „Švari kalba – švari galva“, V. Kazlauskienė priduria, kad praėjusiais metais jos išleisti abiturientai, „auginti“ nuo 5 klasės, jame dalyvavo pirmieji.

„Vėliau kasmet prisijungdavo vis kitos mano mokomos klasės. Mokiniai konkursui ruošdavosi noriai ir atsakingai – mėgdavo treniruotis ir namie, ir klasėje per lietuvių kalbos pamokas, netrūkdavo savo žinias gilinančių ir per pertraukas. Apie konkursą ir jame dalyvaujančius savo mokinius kalbu būtuoju dažniniu laiku, nes šiemet pirmi metai, kai savo žinių jame netikrinsime. Labai gaila, kad konkursas skirtas tik šeštokams – dešimtokams, nes abi mano ugdytinių klasės šiuo metu yra vienuoliktokai“, – teigia mokytoja.

Konkurso II etapas vyks gegužės 2 dieną Vilniuje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse. Į jį pateks po dvidešimt geriausiai I etape pasirodžiusių šeštokų, septintokų, aštuntokų, devintokų ir dešimtokų. Tą pačią dieną bus rengiamos ir apdovanojimo iškilmės Seimo rūmuose. Laureatus sveikins konkurso globėja – Seimo pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė.