Izraelio ir Nyderlandų pareigūnai penktadienio nakties smurtą vadina antisemitiniu.

Olandų policija pranešė, kad penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti dėl naktį po futbolo rungtynių kilusių susirėmimų.

Pranešama, kad riaušės kilo po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ Europos lygos rungtynių.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) penktadienį išsiuntė du gelbėjimo lėktuvus į Nyderlandus izraeliečių sirgaliams parskraidinti.

Penktadienį po pietų parskridus pirmajam lėktuvui, Izraelio oro bendrovė „El Al“ paskelbė, kad siunčia į Nyderlandus dar šešis lėktuvus.

B. Netanyahu taip pat nurodė žvalgybos agentūrai „Mossad“ parengti planą, kaip ateityje išvengti neramumų per sporto renginius.

Amsterdamo merė Femke Halsema (Femkė Halsema) sakė, kad antisemitinės riaušės labai pakenkė miestui. Pasak jos, riaušininkai motoroleriais persekiojo ir puldinėjo „Maccabi“ gerbėjus.

Merė prisipažino, kad jai gėda dėl to, kas nutiko mieste, ir paskelbė laikiną draudimą protestuoti.

„Tai toks antisemitizmo proveržis, kokio tikiuosi niekada nebepamatyti“, – sakė F. Halsema.

Nepaisant didelių rungtynėms dislokuotų policijos pajėgų, pareigūnams buvo sunku sustabdyti žaibiškus išpuolius prieš sirgalius keliose miesto dalyse.

„Incidentai iš abiejų pusių“

Pasak policijos viršininko Peterio Hollos (Peterio Holos), dėl riaušininkų taktikos staiga užpulti sirgalius ir greit pabėgti buvo ypač sunku užkirsti kelią išpuoliams.

Jis nurodė, kad buvo dislokuota 800 policijos pareigūnų – labai daug Amsterdamui – ir kad varžyboms rengtasi savaites.

Palestinos futbolo asociacija (PFA) pateikė kitokį įvykių eigos Amsterdame vertinimą ir teigė, kad viskas prasidėjo nuo „kurstymo griebtis smurto, prieš palestiniečius nukreipto rasizmo ir Tel Avivo „Maccabi“ gerbėjų reikštos islamofobijos“.

PFA teigimu, izraeliečių sirgaliai užpuolė namus ir parduotuves su iškabintomis palestiniečių vėliavomis. Asociacija skundėsi, kad vis dar laukia konkrečių FIFA veiksmų.

P. Holla sakė, kad trečiadienį, likus 24 valandoms iki rungtynių, buvo incidentų iš abiejų pusių. Pasak policijos viršininko, „Maccabi“ gerbėjai miesto centre pašalino vėliavą nuo vieno fasado, suniokojo vieną taksi ir padegė palestiniečių vėliavą.

Izraelio pareigūnai paragino savo piliečius Amsterdame likti savo viešbučiuose, o išėjus į gatvę vengti demonstruoti Izraelio ar žydų simbolius.

B. Netanyahu biuras įspėjo sirgalius nedalyvauti penktadienį Italijoje įvykusiose Tel Avivo krepšinio komandos „Maccabi“ rungtynėse su Bolonijos komanda.

„Labai gėda“

Nyderlandų ministras pirmininkas Dickas Schoofas (Dikas Schofas) anksčiau penktadienį kaip „siaubingą antisemitinį išpuolį“ pasmerkė incidentą ir pareiškė, kad jam labai gėda.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį pareiškė esanti pasipiktinusi dėl „bjaurių išpuolių prieš Izraelio piliečius Amsterdame“.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė, kad niekingos riaušės Amsterdame „primena tamsius istorijos momentus, kai žydai buvo persekiojami“.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) buvo šokiruotas smurto ir „smerkia visas antisemitizmo bei antimusulmoniško fanatizmo formas“, sakė jo atstovė.

Daugiau kaip prieš metus dėl palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ išpuolio prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ karui Gazos Ruože, pasaulyje padaugėjo antisemitinių išpuolių – tokio jų piko nebuvo daug metų – ir kilo solidarumo su palestiniečių civiliais Gazos Ruože banga.

Remiantis oficialiais Izraelio duomenimis, per „Hamas“ spalio 7-osios išpuolį Izraelyje žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civiliai gyventojai.

„Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją taip pat pagrobė pustrečio šimto įkaitų, iš kurių apie šimtas, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant kelias dešimtis Izraelio kariuomenės žuvusiais laikomų įkaitų.

Per Izraelio atsakomąją kampaniją šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 43 508 žmonės, daugiausia civiliai, skelbia „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija.

Dėl karo Gazos Ruože kilo humanitarinė krizė, o beveik visi iš 2,4 mln. teritorijos gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir kenčia nuo maisto stygiaus. Taip pat sunaikinta didžioji dalis teritorijos gyvenamosios ir sveikatos priežiūros infrastruktūros.