Lietuvos karatė pradininkas sulaukė tarptautinio įvertinimo

Panevėžyje surengtas Baltijos šalių šotokan karatė klubų čempionatas – neeilinis Lietuvos šotokan federacijos (LŠKF) prezidentui Kazimierui Bartkevičiui: jam įteiktas 5-ojo dano sertifikatas.

Mokytojų mokytojas

„Penktasis danas – tai karatė meistrų pusiaukelė, – sakė K.Bartkevičius. – Šį sertifikatą turintis asmuo vadinamas sansai, arba mokytoju. Iki trečiojo dano, arba senpai, – sportinis meistro įvertinimas, o man suteiktasis sertifikatas – už žinias, karatė plėtojimą ir šios sporto šakos populiarinimą.“

Garbingą laipsnį LŠKF prezidentui už 35-erių metų veiklą suteikė Pasaulio šotokan karatė akademija (W.A.S.K.). K.Bartkevičius – vienas iš karatė pradininkų Lietuvoje.

„W.A.S.K. atliko didelį darbą – surinko duomenis apie posovietinių šalių karatė specialistus. Mūsų sporto šakoje labai daug jau primirštų žmonių, nes ne viskas laiku buvo pastebėta ir užfiksuota“, – kalbėjo K.Bartkevičius.

Tradicijų galia

Jaunesnieji karatė meistrai dano kategorijas ginasi per egzaminus, o vyresnieji, anot K.Bartkevičiaus, per keturiasdešimt, arba senjorai, meistriškumo laipsnį gauna už darbus.

„Kartais reikia parašyti kokį nors referatą, bet didelių fizinių pastangų neprireikia, – pastebėjo LŠKF vadovas. – Man netrukus sukaks 58-eri, tad, jei prireiktų, jau negalėčiau per egzaminą atlikti visko, kaip jaunimas. Svarbiausia, kad žmogus žengia karatė keliu ir žadina kitus.“

K.Bartkevičius priminė, kad anksčiau buvo taikoma metodika, kai mokinio pasiekimai automatiškai darė įtaką ir mokytojo kvalifikacijos lygiui.

„Tarkime, jeigu mokytojas paruošdavo 1-ojo dano meistrą, atitinkamai būdavo pakeliamas ir jo laipsnis. Mokytojas privalo būti dviem laipsniais aukščiau už mokinį. Tokiu būdu išlaikomos tradicijos ir pagarba mokytojo įkurtai mokyklai. Japonijoje iki šiol veikia tokia sistema“, – pasakojo karatė meistras.

Susitiko su bendražygiu

LŠKF prezidentas pastebėjo, kad per 35-erius metus karatė vis keitėsi, bet kertiniai dalykai išliko tie patys.

„Daug ką pakeitė taisyklės. Vis dėlto karatė nėra vien sportas – treniruotės, varžybos ar rezultatai. Mokymo metodika ir techninės detalės pasikeitė labai nedaug, bet atsirado taktikos naujovių“, – teigė K.Bartkevičius.

5-ojo dano sertifikatą LŠKF vadovui perdavė Andrejus Vilkinas – kolega iš Baltarusijos.

„Jis yra mano bendražygis, nusipelnęs treneris, W.A.S.K. valdybos narys, – sakė K.Bartkevičius. – Nuvažiuodavau į Baltarusiją vadovauti seminarams, todėl Andrejus ir buvo įgaliotas įteikti man sertifikatą, kad man nereikėtų belstis į kitą pasaulio kraštą.“


Rezultatai

Baltijos šalių šotokan karatė čempionate dalyvavo daugiau nei 380 sportininkų iš 30-ies šalies ir užsienio klubų.

Sėkmingiausiai pasirodė Latvijos LKT komanda (vadovas V.Mišinas, 100 taškų). Antrąją vietą užėmė Radviliškio „Kentauras“ (vadovas A.Masalskis, 96), trečiąją – Kauno „Era“ (vadovė A.Urbonienė, 71).

6 čempionus išugdė Kauno karatė klubo „Samurajus“ treneriai M.Kazlauskas, G.Pačiuipis ir R.Kesminas, 4 – klubas „Kentauras“, 3 – Radviliškio „Rytų kovotojas“ (vadovas E.Mončiauskas).


Šiame straipsnyje: karatėKazimieras Bartkevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunas

Kaunas portretas
dziugu,kad pradininkai ivertinami:)kazkaip jie ligi siol buvo primirsti...

JONAS

JONAS portretas
Mūsų širdyse,jie nebuvo ir nebus pamiršti.Tada mes sportavome slapta,o Kazys jau steigė sekciją . . .Ačiū jam,Romui navickui ir kitiems.

Norge

Norge portretas
Kaziuk, oj prisimenu tuos laikus, kai darei "salto" Birstono turbazes sienomis per pasirodyma tuometiniams Kauno komjaunuoliams - operatyvininkams...
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių