Nukraujavęs „Žalgiris“ Eurolygos čempionų nebijo

Nelygioje kovoje su traumomis kritę žalgiriečiai atvėrė spragas Kauno klubo gynėjų grandyje. Tačiau turkai į Kauną atskrido su ne ką menkesniais nuostoliais. Didžiausia „Anadolu Efes“ žvaigždė ir vienas geriausių Eurolygos krepšininkų Shane’as Larkinas jau buvo grįžęs ant parketo, bet vėl susižeidė.

Kol kas ir Eurolygos grandai, ir kauniečiai turnyro lentelėje rikiuojasi greta – abi ekipos laimėjo po šešis mačus iš vienuolikos ir drauge su Vitorijos „Baskonia“ dalijasi 6–8 vietomis.

„Atvyksta vieni Eurolygos grandų. Galbūt kažkam susidaro apgaulingas vaizdas, nes jie pralaimėjo dvejas Turkijos lygos rungtynes, tačiau jie fiksuoja keturių pergalių seriją Eurolygoje. Skirtumas paprastas: Eurolygoje gali žaisti daugiau legionierių, o Turkijoje yra limitai. Dėl to jie pralaimi vietiniame čempionate“, – aiškino Kazys Maksvytis.

Galbūt kažkam susidaro apgaulingas vaizdas, nes jie pralaimėjo dvejas Turkijos lygos rungtynes, tačiau jie fiksuoja keturių pergalių seriją Eurolygoje.

„Žalgirio“ trenerio nuomone, „Anadolu Efes“ stiprybė – didžiulis puolimo potencialas, tačiau gynyboje yra spragų. Tad turkai remiasi taktika, kad bet kuriuo atveju įmes daugiau taškų, nei praleis.

„Jie bando gudrauti gynyboje, bet visa tai kompensuoja geru puolimu. Ne veltui jau kelerius metus paeiliui matome, kad jie laimi čempionatus ir finalus“, – pabrėžė K. Maksvytis.

– Kodėl, būdamas čempionas, „Anadolu Efes“ jau kelerius metus sunkiai pradeda sezoną ir įsibėgėja tik antroje jo dalyje?

– Sezono pradžioje nesužaidžia arba būna traumuotas Sh. Larkinas. Vėliau jis sugrįžta ir komandos žaidimas pasikeičia. Šiemet prisidėjo keletas naujų žvaigždžių, pavyzdžiui, Willas Clyburnas, kuris užima Shane’o vietą. Esant dabartinei jų situacijai, nemanau, kad reikėtų koncentruotis tik į Vasilije Micičių ir W. Clyburną. Labai daug lemia jų atsarginiai žaidėjai, kurie pakeičia rungtynių ritmą. Pavyzdžiui, Rodrigue'as Beaubois, Tiboras Pleissas ar Elijah Bryantas.

– Buvęs žalgirietis V. Micičius Stambule tapo tikra Eurolygos žvaigžde. Kas iš dabartinių žalgiriečių, be Keenano Evanso, turi šansų priaugti iki tokio lygio?

– Privalau tikėtis, kad visi mano auklėtiniai tobulės. Juk ne be reikalo juos pakvietėme į „Žalgirį“. Daug potencialo turi K. Evansas ir Ignas Brazdeikis. V. Micičių dar atsimenu nuo jaunimo čempionato, kai serbas žaisdavo su dvejais metais vyresniais žaidėjais. Jis rungtyniavo prieš mūsų 1992-ųjų gimimo kartą. Vasilije yra fiziškai stiprus, gali įmesti ir prasiveržti, bet gali ir asistuoti komandos draugams.

Kazys Maksvytis./ E. Ovčarenko / BNS nuotr. 

– „Anadolu Efes“ vairininkas Erginas Atamanas vadinamas labiau psichologu nei taktiku. Ar jis turi mažiau derinių nei kiti treneriai?

– Galima ginčytis dėl treniravimo filosofijos. Vieni mėgsta viską laikyti savo rankose ir kontroliuoti tiek gynybą, tiek puolimą, ypač mažesnio talento komandose. Bet turint individualiai stiprių žaidėjų trenerio darbas labiau yra netrukdyti ir leisti jiems priimti sprendimus. Toks vaizdas, kad tai ir yra E. Atamano stiprioji savybė. Jis leidžia krepšininkams improvizuoti.

– Kuo „Anadolu Efes“ skiriasi nuo kitų Eurolygos milžinų, kad jau beveik tris sezonus iš eilės sugeba visus juos aplenkti?

– Jie – labai į puolimą orientuota komanda, kurioje daug ką sprendžia gynėjai. Kartais aikštelėje vienu metu būna net trys gynėjai. Jeigu beveik visose pozicijose galintis žaisti W. Clyburnas atsistoja ketvirtoje pozicijoje, jie gali turėti net keturis kūrėjus, kurie geba valdyti kamuolį. Visi jie gali sukurti progų komandos draugams arba patys nulemti atakos baigtį. Paprastai klubai turi vieną arba du tokius žaidėjus, o pas juos būna trys ar net keturi. Kitoms ekipoms ir treneriams yra labai sunku prieš juos gintis, nes jie turi daug puolimo pasirinkimų. Tokiu atveju nėra ko atiduoti ir kuo rizikuoti. Jie gerai pasinaudoja savo progomis.

– Ar L. Lekavičiaus trauma, dėl kurios jis praleis maždaug mėnesį, verčia galvoti apie papildymą?

– Turbūt ne. Gynybos linijoje mes turime pakankamai žaidėjų. Didesnis krūvis teks Tomui Dimšai, Mantui Kalniečiui, Dovydui Giedraičiui. Jeigu kažkas panašaus atsitiktų aukštaūgių grandyje, tada turbūt galvotume. Šiuo atveju neplanuojame.