- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eiti į karklų žygį ir drožinėti parsineštas šakas, dirbti su pjūklais, kalti vinis – ar to reikia dabartiniams vaikams? Auklėtojas Eimantas Lukošius, dirbantis Lauko darželyje Kaune, įsitikinęs, kad šie gebėjimai augina vaikų savivertę, skatina išradingumą.
Kaupiama patirtis
„Mokėjimas įkalti vinį ir sujungti kelias konstrukcijas atveria didžiulį spektrą galimybių“, – sako darželio Lampėdžių miško parke ugdytojas E. Lukošius, dažnai su vaikais kimbantis į jų sugalvotus projektus, kuriems prireikia nemažai naujų žinių ir rankų darbo.
Vienas įdomiausių projektų – medinis ekskavatorius darželio kieme. Nors gyvename pasaulyje, kuriame retokai prireikia įkalti vinį, paprasti darbai su įrankiais darželyje padeda vaikams geriau suprasti, kaip pasigaminti ar susitaisyti daiktus, susipažinti su konstravimo principais.
Smagiausia, pasak E. Lukošiaus, žiūrėti, kaip vaikai patys sugalvoja idėją, sprendžia iššūkius, susipažįsta su dėsniais. Projektuojant žaidimų namelį tenka išbandyti, kaip sujungti vamzdžius, kad jais bėgtų vanduo, išsimatuoti, kiek vietos užims baldai, apskaičiuoti, kiek reikės vinių. Nebūtinai vaikams užteks kantrybės sumanymą pabaigti iki galo, bet auganti patirtis leis vis savarankiškiau planuoti būsimas idėjas.
Kaip dirbti su įrankiais
E. Lukošius pastebi, kad šiais laikais įgūdžiai pataisyti sulūžusią kėdę, pačiam susimeistrauti stalą ar net susipjaustyti duoną tirpsta. „Didžioji dalis vaikų nebežino, kaip elgtis su įrankiais. Nesiekiu iš vaikų padaryti stalių, bet noriu suteikti žinių, kad jie vėliau galėtų pasirūpinti savimi, gebėti spręsti problemas“, – savo idėja dalijasi darželio auklėtojas.
Verta leisti vaikams susipažinti su įvairiais įrankiais, padirbėti, tik reikia išmanyti jų savybes ir vaikų raidą. Pradėti – nuo grėblių, kastuvų ir panašių sodo įrankių, leisti pajausti jų skirtumą nuo plastikinių smėlio kastuvėlių ir grėbliukų.
Svarbiausia – nepalikti vaikų be priežiūros. Taip pat – atsirinkti įrankius. Vienas dažniausiai naudojamų įrankių – peilis, kuriuo vaikai mokosi drožinėti.
„Peilis turi atlikti peilio funkciją, nes įsivaizdavimas, kad saugiau dirbti plastikiniu ar imitaciniu peiliu, vaikui suteikia apgaulingą saugumą, – įspėja E. Lukošius. – Aštrus peilis, mano manymu, saugesnis: jis pjauna geriau, mažiau reikia naudoti jėgos.“
Svarbu, kad peilis, nors ir aštrus, nebūtų smailus. Darželio vaikai naudoja bukus peilius, kurie puikiai tinka drožinėti.
Nuo stalo iki tramplino
Įrankių naudojimas yra vienas iš įdomiausių mokymosi procesų, kurį patirti vaikai užsidega stebėdami, kaip jais dirba suaugę. Kuo anksčiau susipažįsta su įrankiais, tuo geriau perpranta, kaip jie veikia.
„Susižeidimų rizika mažėja, kai geriau pažįsti aplinkinius daiktus, daugiau situacijų patiri. Reikia nors kartą įsipjauti peiliu, nes jei uždrausime, apkabinsime apsaugais, neaišku, kada sustoti. Kuo geriau vaikai išmoksta naudotis įrankiais, tuo labiau skiriasi elgesys su jais, vaikai žino, kokie iššūkiai laukia, būna atsargesni, prašo ir draugų atsargiau elgtis“, – per praktiką įgyjamą pažinimą apibūdina E. Lukošius.
Jis mato, kad, dirbdami su įrankiais, vaikai susipažįsta su medžiagomis: kodėl pjūklas pjauna medį, nors jis daug didesnis ir sunkesnis? Per norą pažinti gimsta užsidegimas tyrinėti, kurti.
Šalutinis pasaulio pažinimo per meistravimą poveikis – besikeičiantis vaikų požiūris į daiktus. Jie pabando praktiškai pritaikyti tvarias idėjas, labiau saugo savo pačių sugalvotus ir savo rankomis sukurtus daiktus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?2
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...