Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?

  • Teksto dydis:

Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekcionizmas dažnai lemia perdegimą.

Perfekcionizmas – pavojingas

Pervargimas dažniausiai atsiranda tada, kai žmonės labai atkakliai siekia karjeros, stengiasi įtikti viršininkams, yra perfekcionistai.

Vakarų visuomenėse perdegimo sindromas – vis dažnesnis, todėl nuo šių metų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jį pripažino kaip atskirą diagnozę. Psichologė A.M.Leonavičienė sako, kad nerimą kelia globalūs iššūkiai, greitas gyvenimo tempas, visuomenės spaudimas siekti rezultatų karjeros srityje, o įsisukę darbų rate žmonės pamiršta pasirūpinti savimi ir į dienotvarkę įtraukti laiko poilsiui.

„Pervargimas dažniausiai atsiranda tada, kai žmonės labai atkakliai siekia karjeros, stengiasi įtikti viršininkams, yra perfekcionistai – jie be galo save alina“, – vardija psichologė.

Perdegimo sindromas ne tik lemia prastą psichologinę savijautą, bet ir atsiliepia fizinei sveikatai – gali atsirasti įvairių įtampų kūne, galvos ir raumenų skausmų, žmogus jaučiasi išsekęs ir neturi jėgų atlikti kasdienius darbus. Pasak psichologės, nesprendžiant šių problemų vėliau vien specialisto konsultacijos nebeužtenka – gali tekti vartoti vaistus.

Dvasios ramybė – atsipalaidavus

Pasak psichologės, išvengti perdegimo gali padėti rūpinimasis savo fizinio kūno sveikata. Psichikai pailsėti ir atsigauti padeda atsipalaidavimas, malonios procedūros, išvykos ir veiklos pobūdžio dienos metu pakeitimas. Tai – ir prevencija, ir problemos sprendimo būdas.

„Dažniausiai žmonės atkreipia dėmesį į problemą, kai prasideda rimti negalavimai, tačiau to pavyktų išvengti laikantis režimo. Dirbant sėdimą darbą, reikia rasti laiko užsiimti fizine veikla. Pajutus perdegimo simptomus, nereikia gulėti lovoje visą savaitgalį – palankiau pajudėti gryname ore, pasidžiaugti saule, vandens procedūromis“, – ragina A.M.Leonavičienė.

Su perdegimu susidūrusiems žmonėms pirmiausia reikia išmokti palikti problemas už durų, mokytis mėgautis dabarties akimirka.

Svarbiausia – režimas

Psichologė pastebi, kad dalis žmonių nebemoka patys intuityviai susikurti gyvenimo ritmo, kuris nebūtų kenksmingas psichologinei sveikatai. Tuomet rekomenduojama psichologo konsultacija.

„Pasitaiko, kad žmogus net nemoka ilsėtis ir protingai susitvarkyti dienotvarkės, kad būtų pakankamai miego valandų, pertraukėlių, atitrūkimų, pomėgių. Kai susiduriama su perdegimo sindromu, reikia keisti gyvenimo būdą ir, visų pirma, rūpintis režimu: susirašyti, kada ilsėtis, kada dirbant daryti pertrauką, paspoksoti pro langą, kada išgerti kavos puodelį. Svarbu keisti veiklą, negalima vien tik dirbti ir miegoti arba net dirbti miego sąskaita“, – pataria A.M.Leonavičienė.

Įstačius save į tinkamos dienotvarkės rėmus, laiku pailsėjus, o kartais ir leidus sau paatostogauti, patirti gerų emocijų, galima išvengti perdegimo sindromo ir toliau mėgautis savo darbu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kaunietis

Kaunietis portretas
Darbo alkocholikas Cia jau ne kas
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių