- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Emocijos darbe daugeliui mūsų šiandien – vis dar tabu, o lyčių stereotipai šiame kontekste – gajūs. Pavyzdžiui, šaukiantį vadovą vyrą labiau nei moterį toleruoja kas penktas, o kas antras darbe nerodo neigiamų emocijų, nes bijo pasirodyti neprofesionalus, rodo šalies gyventojų tyrimas.
Siekiant skatinti dialogą apie emocijas ir kitas darbo vietoje nepopuliarias temas šalies technologijų sektorius startuoja su nauja bendruomenės iniciatyva „Tech Kinship“, nukreipta į darbuotojų emocinį ugdymą ir pagalbą spręsti nepatogius klausimus, susijusius su emocijomis, lyčių stereotipais ir panašiomis temomis.
„Pastarieji keleri metai atnešė mums nemažai išbandymų. Panašu, kad nauja norma tapo gyventi vykstant tam tikrai krizei – epidemiologinei, geopolitinei, ekonominei. Pats darbo pobūdis, perėjimas prie hibridinio darbo modelio ir net greitis, kuriuo, regis, sukasi pasaulis – smarkiai keitėsi. Tai sukuria dar didesnį poreikį kalbėti ne tik apie tai, ką ir kaip darome, bet ir apie tai, kaip jaučiamės. Kaip tvarkomės su visomis emocijomis, kadangi „saugikliai“ pradeda šaudyti daugeliui. Ir pradedam matyti emocijas, kurių anksčiau matėme mažiau – ašaras, pyktį, nerimą, perdegimus. Kas sukelia klausimą – ar rodyti emocijas darbe normalu? O jei normalu, ar tai labiau būdinga vienai lyčiai – ar abiem? Verkiančios moterys? Rėkiantys vyrai? O gal atvirkščiai? Jausdami, kad technologijų bendruomenėje kyla šie klausimai bei manydami, kad mes pasiruošę apie jas atvirai kalbėti, startuojame su nauja iniciatyva „Tech Kinship“, kuri sukurs saugią erdvę diskusijoms ir savitarpio pagalbai šia tema“, – sako Aliona Sosunova, viena iš „Tech Kinship“ iniciatorių, „Vinted“ inžinerijos direktorė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad žmonės, laisvai reiškiantys emocijas darbe, ne tik geriau jaučiasi, bet ir sukuria palankią aplinką, kuri gali padidinti komandos narių gebėjimą spręsti problemas, keistis informacija ir kurti naujas idėjas.
Skirtingas požiūris į emocijas
„Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad vienas iš penkių apklaustųjų šaukiantį vyrą vadovą labiau toleruoja nei moterį vadovę.
Susigraudinti ar ašaroti darbe lietuviams – apskritai tabu. Ši emocija nepriimtina net trims ketvirtadaliams visų apklaustųjų.
„Tai tik įrodo, kad ir emociniame lauke vis dar turime gajų stereotipų. Kita vertus, didžioji dalis apklaustųjų sutiko, kad pyktį ar agresiją savo komandai demonstruojantys vadovai, nepriklausomai nuo jų lyties, parodo savo emocinį nestabilumą, žiaurumą ir nesiskaitymą su žmonėmis. Įdomu tai, kad vyrai kiek praktiškiau žiūri į šaukiančias moteris vadoves nei moterys į šaukiančius vadovus vyrus. Kas penktam vyrui atrodo, kad taip moteris vadovė parodo užduoties svarbą, o 15 proc. nurodė, jog, jų nuomone, taip yra įtvirtinama vadovės pozicija. Moterų pusėje apie vyrus vadovus taip manė atitinkamai 9 proc. ir 8 proc. respondenčių“, – pastebi A. Sosunova.
Bendrai tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai darbe vengia ar bijo reikšti savo jausmus. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (46 proc.) „visiškai“ ar „greičiau“ sutiko, jog darbe nereiškia neigiamų emocijų, nes bijo pasirodyti neprofesionalūs ar silpni. Kita vertus, didesnė dalis vyrų – 78 proc. – mano, jog darbo vietoje gali laisvai reikšti savo emocijas, kai tarp moterų tokia dalis siekė 66 procentus.
„Susigraudinti ar ašaroti darbe lietuviams – apskritai tabu. Ši emocija nepriimtina net trims ketvirtadaliams visų apklaustųjų. Ir to nurašyti vien mūsų, kaip tautos būdui neišeina. Esu ir pati ašarojusi darbe, nes išgyvenau sunkų gyvenimo etapą, tačiau čia itin buvo svarbus vadovo palaikymas ir supratimas. Be abejo, emocijos neturėtų mūsų valdyti, bet jos yra mūsų dalis, nėra tokio dalyko, kaip visiškai atskirtos darbinės ir asmeninės emocijos, todėl tiek, kaip darbuotojai, tiek kaip vadovai turime mokėti tvarkytis su viskuo. Tačiau tyrimas parodė, kad darbdaviai nepakankamai investuoja į savo komandos emocinį ugdymą, nesudaro sąlygų laisvai reikšti emocijas darbe. Su tuo sutinka apklaustas kas antras vyras ir dvi iš trijų moterų“, – sako A. Sosunova.
Iniciatyva emociniam tarpusavio palaikymui
„Iki šiol įvairios technologijų bendruomenės iniciatyvos daugiausia orientavosi į profesinį tobulėjimą, pagalbą moterims integruotis į technologijų sektorių, tačiau emocijų dėmuo vis dar likęs antrame plane. Būtent tam spręsti ir startuojame su „Tech Kinship“, nes patys jaučiame poreikį iš bendruomenės, tą liudija ir minėtas Lietuvos gyventojų tyrimas. Šiuo projektu labai norime prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo, emocijų normalizavimo bei padėti žmonėmis savo emocijas pažinti ir valdyti “, – teigia „Tech Kinship“ iniciatorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...