- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis daugiau vaikų nuo mažens ima naudotis socialiniais tinklais, pastebi LNK.
Sakoma, kad šeima, draugai, mokytojai yra pagrindiniai žmonės, darantys įtaką vaikams. Tačiau ekspertai teigia, kad realybė jau kurį laiką yra visai kitokia. Vis dažniau didesnę įtaką vaiko ir paauglio pasirinkimams dar ne artimi žmonės, o nuomonės formuotojai, dar vadinami influenceriais.
„Vaikams ir paaugliams tol, kol dar formuojasi jų charakteris, nuomonės formuotojai yra tarsi jų draugai. Jie labai paiso draugų, tos bendruomenės nuomonės: ką jie daro, ką jie valgo, kaip jie rengiasi ir pan. Ta įtaka, be abejo, labai didelė“, – įsitikinęs „Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Įtaką neabejotinai daro. Aš gal tai prilyginčiau kaip mes savo laiku turėjome dievaičius iš žurnalų viršelių, turbūt vaikams ir paaugliams dabar vyksta kažkas panašaus“, – svarstė nuomonės formuotoja Inga Žuolytė.
Nuomonės formuotojų amžiuje augančių vaikų nebeveikia tiesioginės reklamos. Specialistų teigimu, būtent nuomonės formuotojų kuriamas turinys yra viena labiausiai veikiančių vaikus reklamos formų. Jų reklamuojami produktai ar paslaugos dažnai atsiranda ir norų sąrašuose.
„Kada reklama yra pateikiama kaip dalis nuomonės formuotojų šiaip skleidžiamo turinio dažnai kaip tiesiog jų gyvenimo būdo, kurį jie demonstruoja socialiniuose tinkluose dalis. Tada ji labai pasiekia vaikus, paauglius“, aiškino VU psichologijos instituto dėstytoja, vaiko raidos ekspertė dr. Lauryna Rakickienė.
„Mūsų pirkėjas nėra vaikas. Galbūt vaikai ir paaugliai galėtų sakyti savo mamoms „Aš noriu to daikto“. Bet visais laikais taip buvo. Ir mes kai augome, irgi kažkur kažkaip pamatai madą…“, – sakė nuomonės formuotoja Natalija Bunkė.
„Visai neseniai Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje atliktas tyrimas parodė, kad bent pusė nuo šešiolikos iki devyniolikos metų paauglių ( jaunesnių apklausti, deja, negalima), pirko nuomonės formuotojo, kurį seka, reklamuojamą produktą, “ – sakė A. Stasiulaitis.
Nors socialiniuose tinkluose galioja amžiaus cenzai, juos apeiti pavyksta ne vienam jaunajam internautui.
„Iki tam tikro amžiaus vaikai neturėtų vaikai būti susikūrę savo paskyrų socialiniuose tinkluose. Bet tada, kai jie jas jau turi, tikrai vertinga tada ir tėvams turėti savo paskyrą, kad žinotų, kas maždaug ten cirkuliuoja“, – sakė L. Rakickienė.
Didžioji dalis nuomonės formuotojų skiria ne vaikams ir paaugliams, o pilnametystės sulaukusiems asmenims. Būtent todėl tėvai turėtų stengtis, kad jų atžala stebėtų vaiko amžiui tinkančius nuomonės formuotojus.
„Turbūt kad patys tėvai yra atsakingi už tai, ką jų vaikas stebi. Be abejo, aš pati kaip mama, manau, kad ne viską ir ne visada sužiūrėsi. Bet stengtis reikia,“– sakė N. Bunkė.
„Būtent tėvų atsakomybėje ir yra žiūrėti, ką vaikas stebi. Suprantu, kad nesuseksi kiekviename žingsnyje nesužiūrėsi, ką tas vaikas daro. Reikia edukuoti arba tam tikromis veiklomis užimti vaiką, kad jam natūraliai mažiau būtų noro sėdėti tuose socialiniuose tinkluose“, – įsitikinusi I. Žuolytė.
Ekspertai rekomenduoja surasti turinį, kuris būtų vaikui ne tik įdomus, bet ir naudingas. Taip pat mažamečių tėvams siūloma pabandyti per vaiko įrenginį kelis kartus parodyti vaizdo įrašus ar turinio kūrėjus, kurie tėvų nuomone, yra tinkami jų vaikui. Taip suveiks socialinio tinklo algoritmas ir panašaus tipo turinį vaikas matys vis dažniau.
„Iš esmės tokiu būdu mes galime daryti įtaką tam turiniui, kurį vaikas mato keisdami tą mažavertį turinį, kuris potencialiai gali neigiamai paveikti. Į tokį turinį, kuris mums atrodo vertingas“, – siūlė L. Rakickienė.
Svarbu vaikui paaiškinti, kad nuomonės formuotojo demonstruojami prekių ženklai ar produktai nebūtinai yra jo gyvenimo būdas.
„Paaiškinti jiems, kad influencerių reklamuojami produktai yra jų tiesioginis darbas ir už tai jie gauna pinigus“, - tikino A. Stasiulaitis.
Paprastai pirmąsias socialinių tinklų paskyras savo vaikams sukuria būtent tėvai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...