- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichikos sveikatą. Stresas yra ilgalaikis, nes prie visko prisideda ir dveji pandemijos metai. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene.
– Ar galima lyginti, kas yra blogiau – pandemija ar karas?
– Kartais neįmanoma sulyginti nesulyginamų dalykų. Abu turėtume vertinti kaip ekstremalias situacijas ir jų poveikis žmogaus psichikai labai stipriai priklauso nuo keletą dalykų, vienas jų – intensyvumas, trukmė, kitas labai svarbus faktorius – kieno sukelta ekstremali situacija. Jeigu ji sukelta žmonių, mums tai išgyventi žymiai sunkiau. Sakyčiau, karas mūsų psichinei sveikatai turi ir turės didžiausią neigiamą poveikį. Bet tai spėjimas.
– Kokios žmonių emocijos, ką jie šiuo metu išgyvena?
– Emocijos keičiasi. Pirmosiomis karo dienomis ir savaitėmis pacientų reakcijos buvo aukštesnis nerimo lygis, panikos, kiti norėjo bėgti, išvažiuoti. Dabar, kadangi situacija yra užsitęsusi, atsiranda skirtingų reakcijų – lėtinių nerimo, streso būsenų, kai kuriems žmonėms pagerėjo, nes turime įvairių adaptacinių gebėjimų, ir kai kurie darydami psichikos sveikatai naudingus dalykus tvarkosi. Kai kuriems atsirado lėtinės streso būsenos su nemigos, psichosomatiniais simptomais.
– Ar ilgalaikis stresas gali būti nepastebimas?
– Kiekvienas žmogaus jaučiame vienokį ar kitokį stresą. Nors nedalyvaujame tiesioginiuose veiksmuose, mes karo liudytojai. Kartais žmogus lėtinio, nelabai išreikšto streso gali ilgą laiką nepastebėti net jei ir aplinkiniai sako. Kai kurios lėtai besivykstančios ligos lieka nepastebėtos, nes ir pats žmogus pripranta, ir aplinkiniai. Tik tam tikrose situacijose jis gali pamatyti, kad tapo depresiškas, neturi motyvacijos dirbti, krito darbingumas, jam niekas neįdomu ir pan.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Per pandemiją buvo pagalbos linijos, ar dabar jų reikia?
– Pagalbos linijų reikia visą laiką. Kiekvieną dieną patiriame pačių įvairių dalykų. Manau, kad dvyliktokams ir egzaminai yra gana traumuojanti situacija. Išsikalbėti, išsakyti nerimą, gauti kokį nors atgalinį ryšį visą laiką labai naudinga, nes įvardiji savo emocijas, išgirsti pats, ką galvoji, išgyveni ir jauti, gauni atsaką iš gana profesionalaus žmogaus.
– Minėjote, kad nuo mūsų mažai kas priklauso. Taip, mes galime nupirkti kovinį droną, bet kaip gyventi toliau?
– Daryti įvairius dalykus. Pirmiausia – kurie asmeniškai prasmingi. Prisidėdami prie drono daug kas pajuto prasmę. Reikėtų daryti ir kasdienius, paprastus dalykus, nes šalia tavęs daugybė žmonių, kurie nuo tavęs priklausomi – šeimos nariai, tėvai, vaikai, sutuoktinis, bendradarbiai. Darydamas būtinus dalykus įprasmini savo gyvenimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti20
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...