- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Labai dažnai motyvacija siekti tam tikrų asmeninių tikslų atkeliauja su nauja savaitės ar mėnesio pradžia, tačiau dar neįpusėjus – pradingsta. Taip nutinka, nes daugelis daro kelias pagrindines klaidas išsikeldami asmeninius tikslus, o tai ir lemia nesėkmę.
Nauja pradžia – mažais žingsniais
Daugelis prieš pradėdami siekti užsibrėžtų tikslų laukia naujos pradžios. Tai gali būti pirmadienis, naujo mėnesio pradžia, pirmoji pavasario ar vasaros diena. Turėti konkretų starto laiką yra gerai, mat tai leidžia pasiruošti, apgalvoti, kaip ir kokiu būdu savo tikslo sieksite.
Nepaisant to, gana didelė dalis žmonių po kelių savaičių šią motyvaciją praranda. Tokiais atvejais pradinių klasių mokytoja Adelija Budginienė rekomenduoja pasimokyti iš vaikų ir pradėti kelionę mažais žingsniais.
„Mes su mokiniais apie ilgalaikius tikslus nekalbama, juos keliame trumpesniam laikui, maždaug penkioms ar šešioms savaitėms. Kiekvieno etapo pabaigoje pasimatuojame ir pagal tai įvertiname ir nusprendžiame, ko sieksime ateityje. Taip atsispiriame nuo realaus pagrindo, bet viską planuojame mažais žingsneliais“, – sako A. Budginienė.
Adelija Budginienė. / A. Budginienės asmeninio archyvo nuotr.
Reikalingi realūs tikslai
Norint pasiekti daugiau, vienas pagrindinių elementų yra motyvacija, kurios daugeliui dažniausiai ir pritrūksta. Taip dažniausiai nutinka dėl nukopijuotų ar savo asmenybei iškeltų nerealių tikslų. Jų nepasiekus atrodo, kad nebėra jėgų ir noro judėti toliau.
Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė.
„Dažnai žmonės paslysta ir nusivilia savimi, kai nori aukštumų, bet nepagalvoja, ar tikrai tas tikslas jiems yra tinkamas ir ar jie turi kompetencijų jo siekti. Vaikai šiuo atveju patiria dar didesnį kirtį – nesėkmė demotyvuoja, iškreipia realybę ir jiems gali būti sunkiau formuoti gyvenimo įgūdžius“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Anot jos, vaikams reikia parodyti, kad kiekvieno iš jų kelias yra autentiškas ir tai reikia priimti kaip stiprybę – lygiai taip pat ir suaugusieji turėtų atsisukti į save ir ieškoti savo individualaus kelio, kuris atitiktų jų išskirtinę asmenybę.
Nesėkmė – ne ženklas sustoti
Kartais net ir siekdami realių, apgalvotų tikslų ir vedami vidinės motyvacijos patiriame nesėkmę. Anot specialistų, tai visiškai normali ir neišvengiama gyvenimo dalis, kurią reikia išmokti priimti. Juk kartais iš rutinos išvesti gali ir visai nenuspėjami dalykai, pavyzdžiui, liga ar neatidėliotini asmeniniai reikalai.
Nesėkmė kartais gali virsti galimybe dar kartą pasimatuoti, padaryti pauzę ir galbūt pakoreguoti savo tikslą, kad šis nuvestų į sėkmę.
„Gyvenimas yra įvairus, jis nuolat kinta, todėl svarbu nenusivilti savimi, jei tikslus reikia pakeisti. Kartais taip galima atrasti ir visai naują, dar nematytą kelią, kuris galbūt yra net tinkamesnis. Svarbiausia nebijoti tuo keliu paėjėti, nes gal ten atrasite sėkmę“, – sako mokytoja A. Budginienė.
Pagrindas – dar vaikystėje
Padėti tinkamą pagrindą tikslų siekimo įgūdžiui galima dar vaikystėje, tačiau į šį procesą turėtų aktyviai įsitraukti ir patys tėvai. Anot A. Budginienės, surasti aukso viduriuką yra gana sudėtinga, nes tėvai dažnai nori pagelbėti, tačiau nereikėtų persistengti.
„Nereikėtų daryti už vaiką, o tuomet džiaugtis, kaip gerai jis pats padarė. Taip imituojama sėkmė, iškreipiama realybė“, – teigia mokytoja.
Anot jos, tikslas vaikui gali būti ir užsirišti batą ar užsisegti sagą. Kai tai pavyksta padaryti pačiam, svarbu paryškinti tą momentą, o jei nepavyko, – reaguoti atitinkamai.
„Jei vaikui nesiseka, pasiūlykite jam pailsėti, atsitraukti ir tuomet bandyti iš naujo“, – tęsia mokytoja A. Budginienė ir priduria, kad kuo anksčiau vaikas išmoksta pasiekti savo tikslus, tuo lengviau ateityje jam bus įtvirtinti save.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...