„Verta! Tik kalbėdami ir juos mokydami užauginsime kritiškus ir savimi pasitikinčius vaikus“, – įsitikinusi finansininkė, projekto „Raising free kids“ įkūrėja, knygos ir žaidimo „Apie pinigus su vaikais: paprasti patarimai tėvams, kaip paruošti vaiką ateities pasauliui“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, autorė, trijų vaikų mama Lina Banytė-Surplienė.

Daugelis tėvų turi ambicijų užauginti laimingus, sėkmingus ir savimi pasitikinčius žmones. „Tačiau šiais laikais, kai gyvename pertekliaus visuomenėje, vaikai dažnai nevertina to, ką turi. Jie nesupranta, kiek reikia įdėti pastangų, todėl natūralu, kad tėvai nerimauja: kaip ugdyti vaikus finansiškai, kad jie turėtų tikslą ir norėtų jo siekti, kad būtų pasiruošę ateities pasauliui“, – sako L. Banytė-Surplienė. Jos knyga gali tapti priemone kurti savą šeimos finansinio raštingumo sistemą.

„Kartais atrodo, kad pinigus reikia skaičiuoti tik bankininkams ir finansininkams, tačiau įgūdžiai valdyti pinigus tikrai pravers ir rašytojui, ir sportininkui, ir statybininkui. Šie įgūdžiai kuria ne tik saugumo jausmą, bet ir pagrindą, leidžiantį vaikams siekti gyvenimo tikslų ir svajonių“, – įsitikinusi knygos autorė.

Finansiniu raštingumu L. Banytė-Surplienė vadina įgūdžius, leidžiančius žmogui priimti efektyvius finansinius sprendimus, nuo kurių priklauso gyvenimas ateityje: „Reikia suprasti, kad pinigai yra galinga mokymo priemonė, galinti užauginti ir savanaudžius materialistus, egoistus, ir itin bendruomeniškus, savimi pasitikinčius žmones, kuriems rūpi esantys šalia.“

Požiūris: „Visai kitokį žmogų užauginsime, jei vaikams akcentuosime ne turtus, o laisvę ir galimybes, kurių suteikia pinigai“, – teigia L. Banytė-Surplienė. Asmeninio arch. nuotr.

Lektorė įsitikinusi, kad itin svarbu, kokias vertybes vaikams perduos tėvai. Jei patys nešioja prabangius laikrodžius ir telefonus, jei pyksta ant kaimyno, kad šis išvyko atostogų į Tenerifę, o jie negali, jei namuose kalba tik apie pinigus ir tai, kaip jų prikaupti, tai ir jų vaikai elgsis taip pat, – jie juk viską mato ir girdi.

„Visai kitokį žmogų užauginsime, jei vaikams akcentuosime ne turtus, o laisvę ir galimybes, kurių suteikia pinigai“, – teigia L. Banytė-Surplienė. Specialistė sako, kad su vaikais apie pinigus kalbėtis galima jau nuo trejų. Nuo šešerių jiems galima reguliariai duoti kišenpinigių, ugdyti finansines atsakomybes. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau jau susiformavusių įpročių tėvams reikės keisti.

L. Banytės-Surplienės atsakymai vaikams ir jų tėvams

– Kodėl rašote apie pinigus?

– Todėl, kad jie yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis, o daug žmonių tai tiesiog pamiršta. Tėvai dažnai sako, kad vaikai su pinigais išmoks elgtis patys, kai užaugs. Tačiau įsivaizduokite, kokį pranašumą turės vaikas, savarankišką gyvenimą pradėjęs jau turėdamas dvylikos metų finansinio raštingumo patirtį!

– Ar įsivaizduojate pasaulį be pinigų?

– Šiuolaikinį pasaulį be pinigų įsivaizduoti yra sunku. Būtent todėl, kad pinigai yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, reikėtų mokytis su jais elgtis nuo mažumės. Jei to nedarome, vadinasi, ignoruojame vieną iš esminių gyvenimo dalių. Būtų panašu, jei visiškai neskirtume dėmesio sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis ir pan.

– Pinigai geri ar blogi?

– Pinigai nėra nei geri, nei blogi. Tačiau su jais galime nuveikti ką nors gero ir ką nors blogo, pavyzdžiui, paaukoti seneliams arba nusipirkti svaigalų. Nuo mūsų poelgio priklauso arba atrodo, kad pinigai tapo blogi arba geri.

– Taip pat svarbu suprasti, kad pinigai suteikia laisvę rinktis. Knygoje „Pinigų psichologija“ rašoma, kad „aukščiausia turto forma – turėti galimybę nubudus kas rytą pasakyti: „Šiandien galėsiu daryti tai, ką noriu.“ Žmonės nori tapti turtingesni, kad būtų laimingesni. Laimė yra sudėtinga tema, nes visi yra skirtingi. Tačiau, jei egzistuoja bendras laimės vardiklis – universalūs džiaugsmo degalai, tai yra žmonių noras kontroliuoti savo gyvenimą. Galimybė daryti tai, ką norite, kada norite, su kuo norite ir kiek norite, yra neįkainojama. Tai didžiausi iš pinigų gaunami dividendai.“

– Kas šiandien laimi – virtualūs ar grynieji pinigai?

– Šiandien kovą laimi virtualūs pinigai. Virtualius pinigus labiau mėgstu ir aš, nes manau, kad jie – pasaulio ateitis. Virtualūs pinigai, be abejo, turi ir pliusų, ir minusų. Juos lengva skaičiuoti, jei turi telefone įdiegtą programėlę, lengva pervesti. Trūkumas – tyrimai rodo, kad virtualių pinigų žmonės išleidžia daugiau nei grynųjų. Grynųjų pinigų pasaulyje mažėja, todėl itin svarbu nuo mažens vaikus mokyti su virtualiais pinigais elgtis atsakingai.

– Nuo ko patariate vaikams pradėti taupyti?

– Nusipirkti taupyklę arba paprašyti, kad tėvai atidarytų naują sąskaitą. Tai – pirmasis žingsnis. Tačiau svarbu paminėti, kad neužtenka vien taupyti, reikia mokytis pinigus protingai išleisti, – nepirkti visko, ko tik užsimano, investuoti, o pirmiausia – uždirbti!

– Kiek vaikams per metus įmanoma sutaupyti?

– Priklauso nuo to, kiek jie gauna kišenpinigių iš tėvų, senelių ar draugų per gimtadienius. Mano patarimas tėvams – duoti tiek kišenpinigių vaikams, kiek perleidžiate atsakomybių, ir jokiu būdu neduoti pinigų dėl to, kad visi duoda! Taip pat priklauso ir nuo to, kiek ir kam pinigai leidžiami. Manau, tikrai galima sutaupyti porą šimtų eurų per metus. O už porą šimtų eurų jau galima arba nusipirkti kokį nors didesnį daiktą, arba juos investuoti, kad uždirbtų daugiau pinigų. Kitaip sakant, pasodinti pinigų medį.

– Ką daryti, kai labai norisi išleisti pinigus?

– Jei labai norisi, siūlyčiau skirti dalį savo pinigų išlaidoms. Tarkime, turite sutaupę 10 eurų ir labai norite juos išleisti, nusipirkti kokį nors žaislą. Geriau būtų su savimi susitarti, kad galite sau kažką nusipirkti už 1 ar 2 eurus. Taip numalšinsite savo troškimą pirkti, bet kartu toliau galėsite sėkmingai taupyti.

– Ką geriausia pirkti už pinigus, kad jie nenuvertėtų?

– Geriausia juos investuoti. Tačiau investavimas nelabai paprasta tema. Kad ją perprastumėte, siūlau pradėti nuo įvairių investavimo žaidimų – pavyzdžiui, klasikinis „Monopolis“. Paskui galite susitarti su tėvais, kad investuosite pas juos, t. y. duosite jiems dalį savo pinigų, o jie jums mokės palūkanas. Galite naudoti programėlę telefone – nustačius per savaitę mokamas palūkanas, programėlė automatiškai suskaičiuoja, kiek vaikui pervesti pinigų, jei investavimo sąskaitoje, pavyzdžiui, 10 eurų.

– Kodėl manote, kad su vaikais reikia kalbėti apie pinigus? Gal mes viską žinome?

– Nė vienas iš mūsų visko nežinome. Jei tėvai nekalba su vaikais apie pinigus, informaciją juk gauna iš kitų vietų, kurios ne visada yra patikimos, – iš draugų ar interneto. Tad kalbėti su vaikais apie pinigus – tėvų pareiga.