- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai nusižudo arba miršta nuo alkoholizmo, narkomanijos, praneša LNK.
Psichiatras Martynas Marcinkevičius turėjo patirties su kariais, kurie kariauja fronte.
„Mes dirbame su kariais, grįžusiais iš fronto, nuo 2015 metų. Noriu priminti, kad karas Ukrainoje vyksta ne nuo šių metų vasario. Jis vyksta jau aštuoneri metai. Praktiškai per visus tuos metus yra nemažai žūvančių žmonių, sužeistų, kurie praėjo frontą. Mes ir dirbome su tais kariais, kurie grįždavo iš frontų, su sužeistųjų ir žuvusiųjų artimaisiais“, – prisiminė M. Marcinkevičius.
„Kai mes tik pradėjome, tai buvo pati karo pradžia. Pačioje Ukrainoje žiūrėjo gana skeptiškai į mūsų pastangas, tačiau vėliau jie pamatė, kad beveik visi, grįžę iš frontų, yra labai smarkiai pasikeitę. Prasidėjo labai didžiulės problemos su santykiais šeimoje, su smurtu šeimoje, su alkoholizmu, narkotikais. Tada patys ukrainiečiai pradėjo šia tema domėtis. Su mūsų ir kitų šalių pagalba buvo organizuoti reabilitacijos centrai, kuriuose be fizinės reabilitacijos labai daug dėmesio skiriama psichologinei reabilitacijai“, – kalbėjo psichiatras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ukrainiečių skaičiavimais, tik apie 10 proc. žmonių iš fronto galima grąžinti tiesiai į visuomenę be reabilitacijų.
„Didžiajai daliai žmonių reikalingas bent kažkoks reabilitacijos laikas, kad jie galėtų grįžti į visuomenę kaip normalūs žmonės. Apie 20 proc. žmonių išsivysto tikras potrauminio streso sutrikimas, jie turi rimtų psichikos pažeidimų“, – komentavo pašnekovas.
Šiuo metu ukrainiečiai iš fronto yra grąžinami maždaug kas 30 dienų atsigauti į normalų gyvenimą. Pasak psichiatro, tai gali būti veiksminga.
„Tai priklauso nuo to, kokį žmogus patiria sukrėtimą ir nuo to, kiek su juo dirbama – ar jis grįžęs paliekamas pats sau, ar kažkas su juo dirba. Tačiau, be abejo, psichikos atsigavimui reikalingas ne trumpesnis laikotarpis nei fizinių sužeidimų gydymui, nes taip jau yra, kad dažniausiai fizinius sužeidimus pavyksta išgydyt greičiau nei dvasinius“, – šnekėjo M. Marcinkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...