- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karuose kariai patiria ne tik fizines, bet ir psichines kančias. Psichiatrai sako, kad iš fronto grįžusiems kariams reikia rimtos reabilitacijos, kad jie galėtų sugrįžti į normalų gyvenimą. Pastebima, kad pagalbos negavę kariai dažniausiai nusižudo arba miršta nuo alkoholizmo, narkomanijos, praneša LNK.
Psichiatras Martynas Marcinkevičius turėjo patirties su kariais, kurie kariauja fronte.
„Mes dirbame su kariais, grįžusiais iš fronto, nuo 2015 metų. Noriu priminti, kad karas Ukrainoje vyksta ne nuo šių metų vasario. Jis vyksta jau aštuoneri metai. Praktiškai per visus tuos metus yra nemažai žūvančių žmonių, sužeistų, kurie praėjo frontą. Mes ir dirbome su tais kariais, kurie grįždavo iš frontų, su sužeistųjų ir žuvusiųjų artimaisiais“, – prisiminė M. Marcinkevičius.
„Kai mes tik pradėjome, tai buvo pati karo pradžia. Pačioje Ukrainoje žiūrėjo gana skeptiškai į mūsų pastangas, tačiau vėliau jie pamatė, kad beveik visi, grįžę iš frontų, yra labai smarkiai pasikeitę. Prasidėjo labai didžiulės problemos su santykiais šeimoje, su smurtu šeimoje, su alkoholizmu, narkotikais. Tada patys ukrainiečiai pradėjo šia tema domėtis. Su mūsų ir kitų šalių pagalba buvo organizuoti reabilitacijos centrai, kuriuose be fizinės reabilitacijos labai daug dėmesio skiriama psichologinei reabilitacijai“, – kalbėjo psichiatras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Ukrainiečių skaičiavimais, tik apie 10 proc. žmonių iš fronto galima grąžinti tiesiai į visuomenę be reabilitacijų.
„Didžiajai daliai žmonių reikalingas bent kažkoks reabilitacijos laikas, kad jie galėtų grįžti į visuomenę kaip normalūs žmonės. Apie 20 proc. žmonių išsivysto tikras potrauminio streso sutrikimas, jie turi rimtų psichikos pažeidimų“, – komentavo pašnekovas.
Šiuo metu ukrainiečiai iš fronto yra grąžinami maždaug kas 30 dienų atsigauti į normalų gyvenimą. Pasak psichiatro, tai gali būti veiksminga.
„Tai priklauso nuo to, kokį žmogus patiria sukrėtimą ir nuo to, kiek su juo dirbama – ar jis grįžęs paliekamas pats sau, ar kažkas su juo dirba. Tačiau, be abejo, psichikos atsigavimui reikalingas ne trumpesnis laikotarpis nei fizinių sužeidimų gydymui, nes taip jau yra, kad dažniausiai fizinius sužeidimus pavyksta išgydyt greičiau nei dvasinius“, – šnekėjo M. Marcinkevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...