- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baimė kreiptis į psichikos sveikatos specialistus vis dar gaji ir ją vis dar stipriai lemia asmens pareigos. Anot psichiatrų, diagnozių, draudžiančių dirbti tam tikrus darbus, sąrašas kaip tik dabar peržiūrimas, praneša Info diena.
Teisėjų taryba patarė atleisti neblaivų prie vairo pagautą Aukščiausiojo Teismo teisėją Arvydą Daugėlą. Jis kolegoms prisipažino turėjęs asmeninių bėdų, kurias iki tol slėpė. Tai jau kelintas atvejis, kai teisėjai sugriauna savo karjeras vairuodami išgėrę.
Sveikatos specialistai teisėjus priskiria didesnės rizikos grupei dėl jų patiriamo stipraus profesinio streso. Patys teisėjai sako, kad dėl darbo pobūdžio vengia atvirauti asmeniškai ir kreiptis pagalbos. Teisėjų taryba žada ieškoti išeities. Pirmiausia tirs psichologinį klimatą visuose teismuose.
„Iš tikrųjų tokiose situacijose žmonės rinktųsi ne tokį kelią, kaip atsitiko dabar, o tiesiog ieškotų paramos ir psichologinės pagalbos“, – teigė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
Apie tai, kad baimę kreiptis į psichologą vis dar stipriai lemia asmens pareigos, kalbėjo ir seimo narys, psichiatras Linas Slušnys: „Specialių įvairių tarnybų įvairiausi žmonės, kurie turi sudėtingas darbo sąlygas, vengia kreiptis į psichologus arba specialistus, t. y. psichiatrus, kad padėtų tą problemą išspręsti. Mes esam kaip užburtam rate.“
Iš tikrųjų tokiose situacijose žmonės rinktųsi ne tokį kelią, kaip atsitiko dabar, o tiesiog ieškotų paramos ir psichologinės pagalbos.
Dažniausia to priežastis, anot L. Slušnio, yra baimė, kad psichiatro diagnozės atsidurs e.sveikatoje, taps prieinamos plačiam medikų ratui ir bus kam nors atskleistos.
„Tu turi pasikliauti šimtaprocentiniu anonimiškumu, kad kas nors kokiam nors nedideliam miestely nepaminės žmogaus vardo ir pavardės. Čia yra pakankamai rimta problema“, – sakė L. Slušnys.
Speciali apsauga nuo tokių grėsmių ims veikti po dvejų metų. Psichikos sveikatos duomenys bus suvedami tik į specialiai tam sukurtą e.sveikatos dalį. „Ir šitoje posistemėje tuos duomenis matys tiktai psichiatrai ir šeimos gydytojai“, – aiškino Vilniaus psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
Diagnozių, ribojančių galimybes dirbti tam tikrus darbus, sąrašas kaip tik dabar peržiūrimas. Tai jau antras kartas per nepriklausomybės laikotarpį. Ligų šiame sąraše lieka vis mažiau. Pavyzdžiui, medicinos darbuotojams sąraše apskritai neliko nė vienos psichikos ligos, o ir kitokiems darbuotojams ribojančių galimybes dirbti ligų sąrašas sumažintas labai smarkiai. Iš esmės liko tik psichozės. Tačiau, jeigu psichozės nesikartoja, anot psichiatro M. Marcinkevičiaus, teisėjai ir policininkai po trejų penkerių metų gali dirbti toliau, o informacija apie ligą nebūtų atskleista.
Visiško anonimiškumo laikosi tie psichologai, kurie jau dirba teisėsaugos institucijose. Vilniaus vyriausiame policijos komisariate dirba du specialistai, o komisariato vadovas Saulius Gagas sakė, jog kreiptis konsultacijos yra paraginęs pavaldinį ir pats: „Tai buvo labai geras sprendimas, po kiek laiko pastebėjome labai gerus rezultatus, žmogus atsigavo, įvertino tą situaciją ir toliau labai sėkmingai dirbo“.
Psichologo policininkams prireikia ne tik po patirto streso, pavyzdžiui, panaudojus ginklą, bet ir sprendžiant asmenines problemas. Pareigūnų nedrąsumą kreiptis specialistas Pavel Pavliučenko sakė jautęs tik iš pradžių: „Yra dar tas vyriškumo kultas mūsų organizacijoje, autonomijos didesnis noras. Ir buvo taip, kad iš pradžių tų kreipimųsi buvo vienetai, paskui buvo dešimtys, o dabar – šimtai“.
Psichologai dirba ir Valstybės saugumo departamente. Be personalo atrankos, esant poreikiui, jie individualiai konsultuoja žvalgybininkus ir kitus pareigūnus. Tačiau nei teismuose, nei prokuratūroje psichologai nedirba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti16
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...