- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal ligų paplitimą, judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje – tai reiškia, kad apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių, raumenų ir sąnarių sistemą.
Laidoje „Sveikas rytojus“ renginių vedėjas ir aktorius Dainius Martinaitis atskleidė, jog gyvendamas labai aktyvų gyvenimą, jis net nepagalvojo, kad peržengus tam tikrą amžiaus ribą jam teks sunerimti dėl sąnarių.
„Gyvenu labai įtemptu gyvenimo ritmu. Kartais tenka nemiegoti ir dvi paras, o kartais, atvirkščiai – miegu penkias dienas, kad susigrąžinčiau energiją. Taip diena susimaišo su naktimi. Atėjus į renginį, būna, jog reikia išstovėti ant kojų ir 10 valandų. Visą laiką esi įtampoje, turi visus prižiūrėti“, – pasakojo vyras.
D. Martinaitis pastebėjo, jog ypač vyrai, kol yra sveiki, galvoja, kad taip bus visą gyvenimą. Tačiau, pasak aktoriaus, su amžiumi viskas po truputėlį pradeda keistis.
„Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali, tada susimąstai, kad reikia kažką daryti ir labai gailiesi, kad nepradėjai anksčiau, kol dar buvai sveikas. Labai svarbu yra rūpintis sąnariais profilaktiškai. Gaila, kad tai supratau tik įžengęs į šeštą dešimtį“, – sakė D. Martinaitis.
Aktorius pasakojo, jog sužinojęs, kad kolagenas gaunamas iš žuvies ir pats mėgdamas žvejoti, dabar gaudo žuvis, kurių nekepa, o verda net kelias valandas.
„Žuvį verdu ilgai, kad ištirptų kuo daugiau kaulų, žvynų, kad gaučiau kuo daugiau kolageno. Į išvirusią žuvienę vėliau galima įstatyti šaukštą – atrodo, jog valgai ir sutepi sąnarius. Bet visas procesas trunka tikrai ilgai, reikia skirti net tris keturias valandas“, – pasakojo pašnekovas.
Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali.
D. Martinaitis pasakojo, lankęsis trikolageno renginiuose, kur suprato, jog daugybė skirtingo amžiaus žmonių gyvena tais pačiais rūpesčiais.
„Žmonės dalinasi informacija, pasakoja, kas kokių bėdų turėjo, kad buvo labai sunku atsistoti, kad negalėjo pritūpti, o kažkam netgi reikėdavo po ilgo sėdėjimo atsistoti ir žengti dešimt penkiolika žingsnių, kad galėtų normaliai eiti. Dabar daugelis sako, kad atsistoja ir iš karto eina. Tai tik įrodo, kad yra, kas gali padėti“, – kalbėjo D. Martinaitis.
Dietistė Giedrė Arlauskė laidoje pabrėžė, jog sąnariai yra atsakingi už žmogaus judėjimą. Jeigu judant yra jaučiamas diskomfortas, tai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.
„Gali reikėti atsisakyti mėgstamos veiklos, sporto, būrelių lankymo ar net darbo. Taip pat prastėja nuotaika, mažėja energija. Kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, jie nesaugo sąnarių, o bėgant laikui, sąnariai vis dėlto dyla ir organizme pradeda mažėti medžiagų, kurios yra atsakingos už gerą sąnarių funkcionavimą“, – kalbėjo D. Arlauskė.
Pasak dietistės, didelė dalis žmonių sąnariais pradeda rūpintis tik tada, kai jau pajaučia diskomfortą, vyresniame amžiuje. D. Arlauskė taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis šiuo metu besiskundžiančių dėl sąnarių sveikatos, yra jaunimas.
„Įtakos turi sėdimas darbas, ilgas laiko leidimas prie kompiuterio. Sąnariai nejuda ir automatiškai pradeda veikti prasčiau. Taip pat prisideda ir nepilnavertė mityba – negauname medžiagų, nejudiname sąnarių, tad jie mums apie save primena“, – kalbėjo D. Arlauskė.
Mokslo įrodyta, kad pagrindinė medžiaga organizme, kuri pradeda mažėti jau nuo 25 metų, yra kolagenas, taip reikalingas sąnariams. Todėl vos pajutus tai išduodančius požymius, verta kartas nuo karto, o jeigu reikia – ir nuolatos, papildyti jo atsargas.
„Sąnariams labai svarbūs II tipo kolageno peptidai, kurie yra pagrindinė sąnarių kremzlių sudedamoji dalis. Taip pat, chondroitinas, gliukozaminas, metilsulfonilmetanas ir kitos medžiagos, kurias organizmas turėtų gauti, kad sąnarys gerai funkcionuotų“, – kalbėjo G. Arlauskė.
Dietistė pasakojo, jog sąnario judesys turi būti pilnos amplitudės – tada išsiskiria medžiagos, reikalingos tam, kad sąnarys susiteptų ir nediltų.
„Kolageno galima gauti ir iš gyvūninės kilmės galvijų, ir augalinės kilmės produktų, bet labiausiai vertinamas yra žuvinės kilmės kolagenas. Ne ką mažiau svarbi yra kokybė, kad kolagenas būtų mažos molekulinės masės, nes taip organizmas jį pasisavina greičiau, paprasčiau ir būna kur kas vertingesnis. Tokiomis savybėmis ir pasižymi trikolageno produktai“, – pasakojo G. Arlauskė.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prancūzijoje pirmą kartą per tris mėnesius vėl registruota 200 000 naujų infekcijų per parą2
Prancūzijoje šiuo metu sparčiai kyla septintoji koronaviruso banga. ...
-
Ministerija primena: svarbu laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių1
Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse išlieka stabili, dauguma pacientų serga lengva šios ligos forma. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje,...
-
PSO: patvirtintų beždžionių raupų atvejų skaičius perkopė 5 tūkstančius1
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad per dabartinį beždžionių raupų protrūkį sulaukė pranešimų apie 5 322 laboratoriškai patvirtintus beždžionių raupų atvejus, iš kurių 85 proc. buvo nustatyt...
-
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – efektyvus psoriazės gydymas5
Ilgesnės marškinėlių rankovės, surišti plaukai, kelnės vietoje norimo sijono, šviesesnių spalvų drabužiai, ant kurių ne taip ryškiai matosi pleiskanos – viso to, ypač vasarą, turi griebtis iki 120 tūkst. žvyneline...
-
Vaistininkė pataria, kaip sumažinti prakaitavimą: specialios ir naminės priemonės
Į Lietuvą atėjus šilumai, vis dažniau į vaistinę užsuka gausiu delnų ar padų prakaitavimu besiskundžiantys žmonės. Vaistininkė atsako, kada tai tik karščio ar streso pasekmė, o kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą sveikatos ...
-
NVSC: beždžionių raupai Lietuvoje neužregistruoti, tačiau rizika išlieka2
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų. ...
-
COVID-19 statistika: 633 nauji atvejai, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą nustatyti 633 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Lietuvoje užregistruotas 25-asis organų donoras šiemet, padės šešiems žmonėms
Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). ...
-
Vėl augant COVID-19 sergamumui, NVSC ragina skiepytis ir revakcinuotis12
Kylant naujai koronaviruso bangai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertai ragina gyventojus skiepytis nuo COVID-19 tiek pirmosiomis, tiek sustiprinančiąja doze. ...
-
Apie keliones senesniais traukiniais: jausmas – kaip pirtyje3
Nuo karščio svaigstanti galva, silpnumas, jausmas kaip pirtyje. Ir ne keliolika minučių, o kelias valandas. Langai praverti, bet gelbsti mažai. Traukinio vagone termometras rodo net 32 laipsnius, pasakojama LNK reportaže. ...