- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal ligų paplitimą, judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje – tai reiškia, kad apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių, raumenų ir sąnarių sistemą.
Laidoje „Sveikas rytojus“ renginių vedėjas ir aktorius Dainius Martinaitis atskleidė, jog gyvendamas labai aktyvų gyvenimą, jis net nepagalvojo, kad peržengus tam tikrą amžiaus ribą jam teks sunerimti dėl sąnarių.
„Gyvenu labai įtemptu gyvenimo ritmu. Kartais tenka nemiegoti ir dvi paras, o kartais, atvirkščiai – miegu penkias dienas, kad susigrąžinčiau energiją. Taip diena susimaišo su naktimi. Atėjus į renginį, būna, jog reikia išstovėti ant kojų ir 10 valandų. Visą laiką esi įtampoje, turi visus prižiūrėti“, – pasakojo vyras.
D. Martinaitis pastebėjo, jog ypač vyrai, kol yra sveiki, galvoja, kad taip bus visą gyvenimą. Tačiau, pasak aktoriaus, su amžiumi viskas po truputėlį pradeda keistis.
„Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali, tada susimąstai, kad reikia kažką daryti ir labai gailiesi, kad nepradėjai anksčiau, kol dar buvai sveikas. Labai svarbu yra rūpintis sąnariais profilaktiškai. Gaila, kad tai supratau tik įžengęs į šeštą dešimtį“, – sakė D. Martinaitis.
Aktorius pasakojo, jog sužinojęs, kad kolagenas gaunamas iš žuvies ir pats mėgdamas žvejoti, dabar gaudo žuvis, kurių nekepa, o verda net kelias valandas.
„Žuvį verdu ilgai, kad ištirptų kuo daugiau kaulų, žvynų, kad gaučiau kuo daugiau kolageno. Į išvirusią žuvienę vėliau galima įstatyti šaukštą – atrodo, jog valgai ir sutepi sąnarius. Bet visas procesas trunka tikrai ilgai, reikia skirti net tris keturias valandas“, – pasakojo pašnekovas.
Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali.
D. Martinaitis pasakojo, lankęsis trikolageno renginiuose, kur suprato, jog daugybė skirtingo amžiaus žmonių gyvena tais pačiais rūpesčiais.
„Žmonės dalinasi informacija, pasakoja, kas kokių bėdų turėjo, kad buvo labai sunku atsistoti, kad negalėjo pritūpti, o kažkam netgi reikėdavo po ilgo sėdėjimo atsistoti ir žengti dešimt penkiolika žingsnių, kad galėtų normaliai eiti. Dabar daugelis sako, kad atsistoja ir iš karto eina. Tai tik įrodo, kad yra, kas gali padėti“, – kalbėjo D. Martinaitis.
Dietistė Giedrė Arlauskė laidoje pabrėžė, jog sąnariai yra atsakingi už žmogaus judėjimą. Jeigu judant yra jaučiamas diskomfortas, tai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.
„Gali reikėti atsisakyti mėgstamos veiklos, sporto, būrelių lankymo ar net darbo. Taip pat prastėja nuotaika, mažėja energija. Kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, jie nesaugo sąnarių, o bėgant laikui, sąnariai vis dėlto dyla ir organizme pradeda mažėti medžiagų, kurios yra atsakingos už gerą sąnarių funkcionavimą“, – kalbėjo D. Arlauskė.
Pasak dietistės, didelė dalis žmonių sąnariais pradeda rūpintis tik tada, kai jau pajaučia diskomfortą, vyresniame amžiuje. D. Arlauskė taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis šiuo metu besiskundžiančių dėl sąnarių sveikatos, yra jaunimas.
„Įtakos turi sėdimas darbas, ilgas laiko leidimas prie kompiuterio. Sąnariai nejuda ir automatiškai pradeda veikti prasčiau. Taip pat prisideda ir nepilnavertė mityba – negauname medžiagų, nejudiname sąnarių, tad jie mums apie save primena“, – kalbėjo D. Arlauskė.
Mokslo įrodyta, kad pagrindinė medžiaga organizme, kuri pradeda mažėti jau nuo 25 metų, yra kolagenas, taip reikalingas sąnariams. Todėl vos pajutus tai išduodančius požymius, verta kartas nuo karto, o jeigu reikia – ir nuolatos, papildyti jo atsargas.
„Sąnariams labai svarbūs II tipo kolageno peptidai, kurie yra pagrindinė sąnarių kremzlių sudedamoji dalis. Taip pat, chondroitinas, gliukozaminas, metilsulfonilmetanas ir kitos medžiagos, kurias organizmas turėtų gauti, kad sąnarys gerai funkcionuotų“, – kalbėjo G. Arlauskė.
Dietistė pasakojo, jog sąnario judesys turi būti pilnos amplitudės – tada išsiskiria medžiagos, reikalingos tam, kad sąnarys susiteptų ir nediltų.
„Kolageno galima gauti ir iš gyvūninės kilmės galvijų, ir augalinės kilmės produktų, bet labiausiai vertinamas yra žuvinės kilmės kolagenas. Ne ką mažiau svarbi yra kokybė, kad kolagenas būtų mažos molekulinės masės, nes taip organizmas jį pasisavina greičiau, paprasčiau ir būna kur kas vertingesnis. Tokiomis savybėmis ir pasižymi trikolageno produktai“, – pasakojo G. Arlauskė.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje nustatyti dar 53 koronaviruso atvejai
Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 53 žmonėms, 11 iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pavasario prakeiksmas – alergija žiedadulkėms: kaip palengvinti simptomus be medikamentų?
Tik nušvitus pirmiesiems spinduliams pacientai jau skundžiasi sloga ir akių perštėjimu. Mat, anksti pavasarį pradeda žydėti medžiai. Tokių alergijų pikas paprastai būna gegužę, kai sužydi beržiniai medžiai. Medikai skaičiuoja, kad...
-
Ministerija supaprastino siuntimų tvarką sergantiesiems lėtinėmis ligomis3
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino siuntimų tvarką lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui. ...
-
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja, bet mirė dar du žmonės
Nors sergamumas peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje mažėja, praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
SAM įsteigė Vaistų komitetą: informuos apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą4
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydy...
-
Pagalba nualpusiam žmogui: ką galima daryti, ko ne?3
Dažnai nesunku atpažinti, kad žmogui negera ir jis gali nualpti. Taip galima jam padėti prieš nutinkant nelaimei. Tačiau to nepadarius laiku žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus. Kaip tokiu atveju elgtis, LNK papa...
-
Koronaviruso statistika: devyni nauji susirgimai, mirčių nefiksuota
Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, keturi asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Sparčiai plinta pavojinga liga: pirminiai simptomai panašūs į peršalimo31
Medikai vis dažniau sulaukia pacientų, sergančių ligomis, kurios jau buvo pamirštos. Tai tymai ir kokliušas. Besiskiepijančių nuo tymų Lietuvoje mažėja kasmet. Europoje taip pat prasta situacija. Daugiausia sergančiųjų šiuo met...
-
SAM delegacija Singapūre ir Japonijoje aptars pandemiją, užkrečiamųjų ligų valdymą9
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. ...
-
Dėl storosios žarnos vėžio lietuviai tiriasi vangiai: diagnozė gąsdina labiau nei pati liga4
Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems &scar...