- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mankšta ar sėdėjimas poliklinikoje? Gražina pasirinko pirmąjį variantą. Nors diagnozę – padidėjęs cholesterolis, išgirdo seniai, gėrė ir vaistus. „Prieš kokius 40 metų buvo padidėjęs“, – pasakojo ji LNK žurnalistams.
Sumažinti iki normos padėjo judėjimas ir dieta. „Kai gydytoja darė patikrinimus, tai sakė: „Stebuklas“, – prisiminė Gražina.
Dalis žino ir stebi tyrimų rezultatus, bet ne visi. Cholesterolio padidėjimo žmogus nejaučia. Dėl to ir nesukama galvos jo koreguoti. „Padidėjimas yra labai dažnas. Atliktas vienas iš tyrimų, kuomet pacientų vidurkis, kurie kreipiasi į šeimos gydytojus, yra 63 metai, ir „blogąjį cholesterolį“ – daugiau nei 3, turėjo 6 iš 10. Tai yra, 60 proc.“, – kalbėjo Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis.
Padidėjus cholesteroliui, padidėja kraujo riebumas. O pats cholesterolis ima sėsti kraujagyslių sienelėse. „Ilgainiui jos pradeda kietėti, kol visiškai uždaro kraujagyslių spindį. Ir kuomet kraujas nebegali pratekėti, organizmas pajaučia, kad yra deguonies stygius, ir tada pradeda vystytis organų pažaida. Simptomas, kuris nutinka staiga ir netikėtai, – tai išsivystęs ūminis miokardo infarktas ir galvos smegenų insultas“, – aiškino LSMU Kauno klinikų kardiologas Raimondas Kubilius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Sulaukiama ir tokių pacientų, kuriems – tik 40 ar net 30 metų. „Vienais atvejais, pacientas net nežinojo, kad turi. Kitais atvejais, buvo numojęs ranka“, – pasakojo medikas.
Numoti ranka nereikėtų ir dėl poveikio smegenims. „Anksčiau buvo manoma, kad silpnaprotystė yra sąlygota amžėjimo – dėl besivystančios kraujagyslių patologijos, kurias sukelia tie patys rizikos veiksniai – aterosklerozė. Buvo nustatyta viena iš demencijos rūšių, kuomet yra pažeidžiamos aterosklerozės kraujagyslės, vis dėlto, už jų pavojaus ir priežastingumo slypi nekoreguotas cholesterolis“, – teigė R. Kubilius.
„Aukštas cholesterolis yra viena iš tų priežasčių, kuri sąlygoja, kad pradeda kauptis beta amiloidas smegenyse, ir ima blogėti neurologinės žmogaus funkcijos“, – sakė R. Šerpytis.
Demencijos ir dažniausios jos formos – Alzheimerio – atvejų Lietuvoje – ne mažai. „Skaičius tikrai galėtų nustebinti, kad realiai maždaug Alytaus miesto gyventojų skaičius būtų tiek, kiek serga. Tai yra, 42 tūkstančiai“, – kalbėjo asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė.
Anot specialistų, net 42 proc. atvejų demencijos būtų galima išvengti arba pavėlinti, atsižvelgiant į rizikos veiksnius. Vienas iš jų – lavinimosi stoka vaikystėje. Taip pat nereikėtų ignoruoti ir pirmųjų ženklų, kai ima trikti atmintis, užleisti simptomų.
„Žmogus neatsimena, kad jau kalbėjo, ir vėl klausia to paties. Sunkesnis orientavimasis erdvėje ir laike. Taip pat pradeda strigti kalba“, – vardijo I. Petkutė.
„Visą laiką reikia smegenis įdarbinti“, – pridūrė R. Šerpytis.
Mokytis naujų dalykų, spręsti kryžiažodžius. Tiek demencijos, tiek cholesterolio didėjimui įtakos turi ir rūkymas. „Antsvoris irgi turi įtakos cholesterolio koncentracijai. Kai kuriais atvejais, padidinus fizinį aktyvumą, sumažinus svorį, cholesterolis pakrenta. Kartais, aišku, labai retais atvejais, to užtenka“, – aiškino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologas Alexander Zakharov.
Vaistai nuo cholesterolio skiriami ne iš karto. Jei padidėjimas – minimalus – iki keliasdešimt procentų, pakaks dietos ir pajudėti. „Dvigubas trigubas padidėjimas jau reikalauja didelių dozių statinų – agresyvaus, intensyvaus gydymo“, – teigė A. Zakharov.
Specialistai pataria kasdien aktyviai judėti bent pusvalandį. „Fizinis aktyvumas skatina kraujotaką, o ką tai reiškia? Kad pamaitina smegenis deguonimi, maistingomis medžiagomis“, – vardijo asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė.
„Greitas, spėrus ėjimas, bėgimas lengva ristele. Galima netgi suskaidyti širdies zonas. Jų yra penkios. Pavyzdžiui, apšilimui, pramankštai pulsas yra 100–120 tvinksnių per minutę“, – patarė Sveikatos biuro Fizinio aktyvumo specialistas Armenas Šaginianas.
„Rekomenduojama vartoti augalinės kilmės cholesterolį mažinančius preparatus, Omega-3 rūgštis, tai yra žuvų taukus“, – teigė Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kardiologas.
„Vartoti natūralių probiotikų – raugintų kopūstų, raugintų agurkų, natūralią girą, natūralų jogurtą...“ – aiškino R. Šerpytis.
Nuo 40 metų jau galima dalyvauti širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SAM ragina skiepytis rizikos grupių gyventojus nuo gripo ir COVID-197
Stebėdami augantį sergamumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus bet kurioje gydymo įstaigoje pasiskiepyti nuo Covid-19 – tą jau padarė 189 asmenys, skelbia SAM. Iš viso šiemet Lietu...
-
Nuo gripo dalis vaikų bus skiepijami nemokamai
Nuo šių metų rudens gripo skiepai nemokami vaikams nuo dvejų iki septynerių metų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Per parą šalyje – beveik 1,5 tūkst. COVID-19 atvejų: infekcija pražudė vieną žmogų8
Sergamumas koronavirusu Lietuvoje didėja. Pastarąją parą COVID-19 infekcija buvo patvirtinta 1 tūkst. 433 asmenims, 329 iš jų susirgo pakartotinai, pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Kritikuoja siūlymą įvesti baudas nepranešusiems, kad neatvyks pas gydytoją: nesimokome iš pandemijos3
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) svarstymui taikyti baudas apie neatvykimą pas gydytoją nepranešusiems pacientams. Anot jos, siekiant mažinti pacientų eiles gydymo įstaigose, de...
-
Jautri „Mamų unijos“ socialinė iniciatyva įtraukė vilniečius ir miesto svečius1
Šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyko kitoks paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ renginys „528 gyvenimai“. Šia socialine akcija fondas kvietė žmones išreikšti paramą ir solidarum...
-
Medikams į Klaipėdą pritraukti – papildoma paskata1
Siekiant pritraukti į Klaipėdą aukštos kvalifikacijos specialistus numatoma didinti finansavimą, skirtą paskatoms. Savivaldybės tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriame siūloma išmoką vienam asmeniui didinti nuo 2400 iki 5400 eurų....
-
30 minučių, padėjusių užkirsti kelią tragedijai: moteris prisipažino norinti nusižudyti
1 minutė ir 55 sekundės – tokia vidutinė pokalbio trukmė, paskambinus skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. Tačiau tai matematiškai apskaičiuotas dydis, o realių pokalbių trukmė kartais labai nuo jo skiriasi. ...
-
Kauno klinikose – naujos galimybės tiksliau diagnozuoti prostatos vėžį
Kauno klinikose, pirmojoje ir kol kas vienintelėje ligoninėje Lietuvoje, įdiegtas ir pradėtas taikyti naujas pozitronų emisijos tomografijos tyrimas, skirtas tiksliau diagnozuoti prostatos vėžio stadiją ir veiksmingiau parinkti reikalingą gydymą. Atl...
-
100 dienų liga sugrįžta su trenksmu: medikai įspėjo, kam ji pavojingiausia25
Šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas. Tam įtakos gali turėti jau keletą metų iš eilės mažėjančios paskiepytų vaikų apimtys, taip pat užkrečiamosioms ligoms kas tris penkerius metus būdingas pakilimas. ...
-
Lietuvos kurorte geriau nesusižeisti: gali nelikti skubios medicininės pagalbos?14
Didžiausiame Lietuvos kurorte geriau nesusižeisti. Klaipėdos universiteto ligoninės pertvarka palietė ir Palangos ligoninę. O planai riboti kurorte medicinos pagalbą sujudino ir vietos politikus, ir gyventojus. Didžiausias nerimas, kad Palangoje nebebu...