Į šį klausimą atsakyti bandė ir apie tikrąją medikų darbo realybę bei brangiai kainuojančias medicinos sistemos klaidas diskutavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir tas pačias pareigas anksčiau ėjęs Aurelijus Veryga.

Buvo priminta istorija apie įvykį, kai net 40 minučių greitosios pagalbos pralaukęs insulto ištiktas vyras galiausiai mirė, mat daugiau nei 3 valandas buvo vežiojamas iš vienos ligoninės į kitą. Greitosios pagalbos darbuotojai tąkart sakė, jog artimieji buvo netinkamai informavę apie tai, kas vyrui nutiko iš tiesų.

Anot A. Dulkio, kiekvienu atveju, kai medikai susiduria su pacientais, labai svarbi informacija, kuria jie dalijasi. „Šiais konkrečiais atvejais dabar vyksta tyrimai. Skatinčiau visų gydymo įstaigų vadovus pradėti tuos tyrimus ne tada, kai tokie atvejai yra aprašomi, ir savo pozicijas išsako pacientai ar artimieji, bet iškart viešai skelbti, kad bus daromas tyrimas ir taip nuimti tam tikrą karštį, parodant empatiją, norą sužinoti tiesą. Tokių skundų per metus būna apie 400-500“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Ir vis dėlto ne visuomet, kai tokie tyrimai yra pradedami, sužinome jų baigties rezultatus. Kaip pastebėjo A. Dulkys, tam yra paaiškinimas – juk neretai medicinos įstaigų vadovai tampa įkalinti duomenų apsaugos ar BDAR taisyklių, tad ne viską gali komentuoti.

Beveik 50 proc. nepageidautinų situacijų ir įvykių nė nėra fiksuojami

Nepaisant to, A. Dulkys įsitikinęs, kad medicinos įstaigos turėtų aktyviai rodyti norą išsiaiškinti nelaimėmis pasibaigusius atvejus. „Prieš keletą metų šia tema buvo valstybės auditas, kurio metu nustatyta, kad beveik 50 proc. nepageidautinų situacijų ir įvykių nė nėra fiksuojami. Reiškia, klaidų kultūrai ir algoritmams išsiaiškinti trūksta informacijos“, – sakys jis.

Savo ruožtu buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga teigė, jog svarbu pripažinti ir tai, kad medikai daro klaidas. Tiesa, jis pastebės, jog neretai viską apsunkina situacijos, kai apie klaidą pranešusiam medikui tenka gintis teisme arba net gresia sėsti į kalėjimą.

„Praėjusios kadencijos Seimas keitė pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kad medikai nebūtų persekiojami. Jau tada šnekėjome, kad iš klaidų – kurios gaila, bet įvyksta – reikia mokytis. Yra konkretūs atvejai, kurių metu reikia atlikti tyrimą, konkrečioje įstaigoje išsiaiškinti, dėl ko ši klaida įvyko. O tada medikų nepersekioti – iš tos klaidos mokytis ir pasakyti kitiems, kas įvyko. Nebūtina tą daryti viešai, per spaudą. Bet patys medikai savo įstaigoje turėtų išmokti pasakyti, ko nepavyko padaryti. Ir nekaltinti artimųjų, kad kažką ne taip pasakė, nes jiems ir nepriklauso žinoti, kokie yra simptomai“, – aiškino A. Veryga.

Įtaką medicinos sistemai padarė ir du pandeminiai metai – anot A. Dulkio, dabar tokių nepageidautinų situacijų arba skundų yra padaugėję maždaug penktadaliu. O prie pagerėjimo neprisideda ir tai, kad greitoji pagalba dabar šalyje neretai atlieka taksi funkciją.

„Kaimynai šią tarnybą yra centralizavę prieš keletą metų. O Lietuvoje – galbūt ne visi žino – šiuo metu veikia 49 atskiros greitosios pagalbos tarnybos, organizuojančios darbą pagal savo supratimą. Tam, kad viskas pasikeistų, neužtenka vien tik jas sujungti – tam reikalingos ir investicijos. Reikalingas vieningas darbo organizavimas, vieningi algoritmai. Paskutiniai įvykiai – net ir greitosios pagalbos darbuotojo žūtis – parodė, kad kai kurie algoritmai galimai neveikia“, – sakė A. Dulkys.

Tad kas kaltas dėl tokių skaudžių klaidų? Ar numatomos reformos pagerins sveikatos paslaugų kokybę ir užtikrins gyvybiškai svarbų greitosios pagalbos spartų prieinamumą pacientams?  Atsakymai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3.