Išbėrė raudonomis dėmėmis

Kaunietė Daiva pasakojo su baime laukianti gruodžio pradžios, kai teks skiepytis palaikomąja doze nuo COVID-19. "Aš – už skiepus. Pernai persirgau koronavirusu, šiemet birželį pasiskiepijau. Dabar bijau net pagalvoti apie tai, kas manęs vėl laukia. Po skiepijimosi man ne tik stipriai skaudėjo galvą, akis, sąnarius, pakilo temperatūra. Praėjus dviem dienoms po vakcinacijos, raudonomis dėmėmis išbėrė krūtinę – atsirado dilgėlinė. Bandžiau poliklinikoje patekti pas odos gydytoją, bet ji atostogavo – taip ir likau be konsultacijos. Panašiai buvau išberta ir anksčiau, bet niekada – taip stipriai. Tepiau odą hormoniniais vaistais, kuriuos gydytoja dermatologė buvo išrašiusi anksčiau. Tačiau bėrimas vis tiek gana ilgai neišnyko – maždaug tik po savaitės", – prisiminė Daiva.

Kai gydytoja grįžo iš atostogų, bėrimas jau buvo dingęs. Todėl moteris nebesikreipė konsultacijos – įrašo apie po skiepo atsiradusį bėrimą jos sveikatos kortelėje nėra. "Tačiau dabar bijau skiepytis. Svarstau, ar man ir vėl skiepytis "Pfizer-BioNTech" vakcina "Comirnaty"? Kokia tikimybė, kad nuo kitų vakcinų nuo COVID-19 mane mažiau bers?" – klausė kaunietė.

Dažnai serga nuo seniau

Gydytojos alergologės ir klinikinės imunologės docentės Jūratės Staikūnienės-Kozonis teigimu, jei žmogų išberia praėjus kelioms dienoms po vakcinacijos, tai nėra alerginė reakcija į skiepą.

"Žmonės labai dažnai painioja, sako, kad susirgo dilgėline nuo skiepų. Tačiau paprastai jie nuo seniau serga dilgėline, taip išberti jie jau yra buvę, bėrimas tik atsinaujina po skiepo praėjus vidutiniškai 5–7 dienoms. Tačiau tai nėra alerginė reakcija į skiepą", – aiškina gydytoja.

Pasak jos, alerginė reakcija į skiepą išsivysto per keturias valandas po vakcinacijos. "Jei per tas keturias valandas atsiranda ūmi dilgėlinė, rekomenduočiau atvykti pas gydytoją alergologą išsitirti. Tačiau jei po skiepo paūmėjo dilgėlinė, kuria pacientas sirgo jau daugelį metų ir kuri atsiranda praėjus kelioms paroms po skiepo, tai nėra alerginė reakcija. Tai imuninė organizmo reakcija į skiepijantis gaunamą virusą, – atkreipia dėmesį J.Staikūnienė-Kozonis. – Taip gali būti, nes kiekvienas skiepas yra iššūkis imuninei sistemai ir ji kyla į kovą su virusu. Neretai prasideda uždegimas, dėl to gali atsinaujinti arba paūmėti lėtinės ligos, kuriomis žmogus serga."

Gydytoja įspėja: jei kartą skiepijantis nuo tam tikros ligos kilo tokia organizmo reakcija į su vakcina gaunamą virusą, atsirado dilgėlinė, ji pasikartos revakcinuojantis, kad ir kuria vakcina nuo tos ligos žmogus skiepytųsi.

Žmonės labai dažnai painioja, sako, kad susirgo dilgėline nuo skiepų. Tačiau paprastai jie nuo seniau serga dilgėline, toks bėrimas jiems jau yra buvęs, jis tik atsinaujina po skiepo.

Tačiau ar tokiais atvejais padėtų prieš revakcinaciją išgerta antialerginių vaistų tabletė? "Individualiais atvejais mes rekomenduojame premedikaciją (medikamentų vartojimą prieš tam tikrą procedūrą – red. past.) tris dienas iki vakcinacijos ir tris dienas po jos, kaip skiepijant alergiškus vaikus. Tam, kad žmogus būtų apsaugotas nuo tų imuninių reakcijų, kurias gali išprovokuoti vakcina, kad ir nuo tos pačios dilgėlinės ar edemos. Vaistai gali apsaugoti, kad ta imuninė reakcija nebūtų išprovokuota. Premedikacija skiriama tiems pacientams, kuriems gali paūmėti buvusi alerginė reakcija, alerginė liga. Tačiau nuo anafilaksijos antialerginiai vaistai neapsaugos", – pabrėžia docentė.

Ji ragina nevartoti vaistų savarankiškai – kreiptis į gydytoją, kuris, esant reikalui, šių vaistų paskirs.

Gali sukelti konservantas

J.Staikūnienės-Kozonis vadovaujama Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija (LAKID) praėjusią savaitę išplatino rekomendacijas dėl alergiškų asmenų skiepijimo nuo COVID-19. Jose teigiama, kad žmogui nerekomenduojama skiepytis, jei po skiepijimosi jis patyrė anafilaksiją. "Anafilaksija yra truputį platesnė sąvoka nei anafilaksinis šokas. Toks šokas – sunkiausia anafilaksijos forma. Anafilaksija – tai išplitusi ūmi alerginė reakcija, jai būdinga bėrimas, tinimas, atsiradęs sunkumas kvėpuoti, švokštimas. Taip pat gali pradėti mažėti kraujospūdis ir vystytis anafilaksinis šokas. Jį patyrusį žmogų be gydytojų pagalbos ištiktų mirtis. Tačiau, jei vieno gamintojo vakcina sukėlė anafilaksiją, anafilkasinį šoką, dar nereiškia, kad ir kito gamintojo skiepai ją sukels", – aiškina gydytoja.

Jūratė Staikūnienė-Kozonis. Tomo Raginos nuotr.

Pasak jos, anafilaksiją gali sukelti tik vadinamasis konservantas, esantis vakcinoje nuo COVID-19. Tai polietilenglikolis (PEG), esantis "Pfizer-BioNTech" vakcinoje, arba polisorbatas, esantis "AstraZeneca" vakcinoje. "Tačiau nesakome, kad dėl to nereikia skiepytis. Mes sakome: jeigu pacientui buvo anafilaksija po COVID-19 vakcinos arba po bet kurios kitos vakcinos, serumo ar kito leidžiamo vaisto injekcijos, toks žmogus turėtų prašyti šeimos gydytojo siuntimo pas alergologą ir jam turėtų būti atliktas alergologinis tyrimas su šia alternayvia vakcina. Jei provokaciniai mėginiai yra neigiami, jis gali būti skiepijamas", – sako J.Staikūnienė-Kozonis.

Per metus vykstančią vakcinaciją nuo COVID-19 jai neteko parašyti išvados, kad žmogus negali būti skiepijamas nė viena vakcina nuo COVID-19.

Docentė pastebi, kad alerginės reakcijos po vakcinacijos yra retas reiškinys.

"Dažnesnės yra kitos imuninės reakcijos į skiepą. Pvz., kai po skiepijimo susergama pačia infekcine liga – rotavirusu ar gripu. Su tokiomis reakcijomis susiduriame dažniau nei su tikrosiomis alerginėmis reakcijomis. Į skiepus nuo COVID-19 alerginių reakcijų nebūna daug, nes šiuose skiepuose nėra baltymo. Yra vieninteliai du mano minėti konservantai, kurie galėtų sukelti alerginę reakciją, tačiau tai atsitinka ypač retais atvejais", – teigia LAKID prezidentė.

Mirčių su vakcina nesieja

Vakcinų sukeliamą šalutinį poveikį Lietuvoje fiksuoja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pasak jos atstovės spaudai Aistės Tautvydienės, pranešimai apie alergines reakcijas po COVID-19 vakcinų vartojimo sudaro nedidelę visų pateiktų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas dalį. Preliminariais skaičiavimais, pranešimai apie alergines reakcijas esą nesiekia nė 2 proc. visų pranešimų, pateiktų apie konkrečią vakciną. Remiantis VVKT gautais pranešimais, nepastebėta, kad vieno kurio gamintojo vakcinos nuo COVID-19 sukeltų daugiau alerginių reakcijų procentais nei kito. "Lietuvoje gautų pranešimų duomenys nerodo, kad kuri nors vakcina sukeltų daugiau alerginių reakcijų. Remiantis duomenimis iš klinikinių vakcinų tyrimų ir stebėjimo vakcinoms jau esant rinkoje, visos COVID-19 vakcinos gali sukelti alerginių reakcijų. Tai nurodyta visų vakcinų informaciniuose dokumentuose", – teigiama A.Tautvydienės atsiųstame atsakyme.

Išsiskiria: palyginti su kitomis vakcinomis, daugiausia pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas gaunama būtent apie COVID-19 vakcinas. Freepik nuotr.

Skelbiama, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį VVKT gavo septynis pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje ir vieną pranešimą apie mirties atvejį po vakcinacijos ne Lietuvoje. Teigiama, kad daugeliu atvejų mirtys ištiko dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Šių mirčių priežastinis ryšys su vakcina išlieka nepatvirtintas, kaip ir ankstesniais ketvirčiais netrukus po vakcinacijos įvykusių mirčių. "Visais mirties atvejais priežastinis ryšys su vakcina vertintas kaip mažai tikėtinas arba kaip nenustatytas. Norėtume priminti, kad kiekvieno pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus. Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo atsiradę nepageidaujamo poveikio simptomų, ar nustatyta laboratorinių ar kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį. Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius", – A.Tautvydienės teigimu, šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.

Visais mirties atvejais priežastinis ryšys su vakcina vertintas kaip mažai tikėtinas arba kaip nenustatytas.

VVKT atstovai neslepia, kad, palyginti su kitomis vakcinomis, daugiausia pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas gaunama būtent apie COVID-19 vakcinas. "Pranešimų apie kitų vakcinų sukeltas nepageidaujamas reakcijas, įskaitant alergines reakcijas, gauname pastebimai mažiau, todėl ir juose pateiktų nepageidaujamų reakcijų, susijusių su alerginėmis reakcijomis, skaičius yra atitinkamai mažesnis", – teigia A.Tautvydienė.

Vis dėlto sveikatos specialistai tokį pranešimų apie vakcinas nuo COVID-19 antplūdį linkę sieti su tuo, kad šios vakcinos dėl savo naujumo ir nevienareikšmių vertinimų visuomenėje yra atsidūrusios tarsi po didinamuoju stiklu. Be to, jomis paskiepyta itin daug žmonių.

Kiek anksčiau VVKT skelbė, kad per devynis vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesius buvo sunaudota per 3 mln. vakcinos dozių. Per tą laiką sulaukta 5,5 tūkst. pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR). Apskaičiuota, kad šie pranešimai sudaro 0,18 proc.  bendro vakcinacijų skaičiaus.

Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR išliko tokie patys: skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.

Alergija maistui, vabzdžiams ar vaistams skiepytis nuo COVID-19 netrukdo

Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija (LAKID) išplatino rekomendacijas dėl alergiškų asmenų skiepijimo nuo COVID-19. Jose teigiama, kad išsitirti dėl galimos alergijos prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ligos turėtų gyventojai, kuriems anksčiau kilo staigi alerginė reakcija (anafilaksija) po kitų vakcinų arba po pirmos COVID-19 vakcinos dozės. Žmonės, alergiški tam tikriems maisto produktams, vabzdžiams arba geriamiesiems vaistams, gali būti skiepijami COVID-19 vakcinomis be alergologinio ištyrimo, nes šių vakcinų sudėtyje nėra įprastas alergijas sukeliančių medžiagų. Tokias rekomendacijas pateikė LAKID.

Anafilaksija, arba staigi išplitusi alerginė reakcija, itin retais atvejais gali ištikti per pirmas keturias valandas po vakcinavimo. Jai būdinga odos dilgėlinis bėrimas, tinimas, dusulys, kraujospūdžio sumažėjimas. Gydoma epinefrinu (adrenalinu). Per visą vakcinacijos nuo COVID-19 ligos laikotarpį Lietuvoje užregistruoti keturi anafilaksijos atvejai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Jeigu pacientą buvo ištikusi anafilaksija po COVID-19 vakcinos arba po bet kurios kitos vakcinos, serumo ar kito leidžiamo vaisto injekcijos, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą atlikti alergologinį tyrimą. Nustačius alergiją kuriai nors iš COVID-19 vakcinos sudedamųjų dalių, paciento ligos istorijoje bus įrašyta kontraindikacija vakcinacijai nuo COVID-19 ligos.

Gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacija prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ligos taip pat rekomenduojama žmonėms, sergantiems odos ar sistemine mastocitoze (ligos kodas Q82).

"Asmenys, kurie patyrė anafilaksiją ar kito tipo alergines reakcijas nuo geriamųjų vaistų, maisto, vabzdžių nuodų, latekso, įkvepiamų alergenų, nedokumentuotas ar nepageidaujamas reakcijas į kitas vakcinas, gali būti skiepijami COVID-19 vakcina be alergologinio ištyrimo. Nė vienoje iš šiuo metu naudojamų COVID-19 vakcinų nėra baltymo – latekso, kiaušinio, mielių, žuvies ar kito baltymo, galinčio sukelti ūmines alergines reakcijas", – rašoma LAKID rekomendacijose.

Jose taip pat teigiama, kad pacientai, kuriuos anksčiau yra ištikusios sunkios ūminės alerginės reakcijos, serga nekontroliuojama astma, vartoja geriamuosius betablokatorius, turi būti skiepijami gydymo įstaigos skiepijimo centre ir po vakcinacijos stebimi ilgesnį laiką (30 min.).