Per gyvenimą – su šypsena

Nenustygstanti vietoje, visada besišypsanti, pasitempusi ir energinga – tokia yra daugkartinė sportinės gimnastikos čempionė, aerobikos trenerė, lektorė, Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė.

Neseniai 70-ąjį gimtadienį atšventusi moteris neatitinka stereotipinio senjoro paveikslo. Jau daugybę metų savo neblėstančia energija ir laikui nepavaldžiu pozityvumu ji užkrečia ir kitus savo bendraamžius, dalyvaudama įvairiuose projektuose, paskaitose ar sportinėse treniruotėse. Tad po to, kai buvo paskelbtas karantinas, moteris teigia galbūt pirmą kartą savo gyvenime net tris dienas prabuvo namie.

„Trijų dienų man jau buvo per daug – šiandien gražu, saulutė šviečia, tad ruošiuosi eiti bent aplink namą pasivaikščioti. Tačiau ir tomis namuose praleistomis dienomis džiaugiuosi, kadangi net jaunų žmonių retas būna tiek užimtas kaip aš, sulaukusi tiek metų, tai pagaliau radau laiko susitvarkyti visokius popierius, ateityje gal dar bus laiko ir namus smulkmeniškai susitvarkyti, o tai vis prabėgomis“, – sako J. Bartaškienė.

Į šalį užklupusią situaciją ji teigia žiūrinti atsakingai – apsirūpino maistu, tad eiti ir stumdytis eilėse nėra reikalo. O ir kaimynai draugiški, ragina niekur neiti ir žada parnešti, jei moters šeimai ko reikėtų.

„Moterims, kurios kartu su manimi sportuoja, sakau: neapsileiskite, sportuokite. Mankštos, taisyklingas kvėpavimas padės išlaikyti gerą imunitetą, aktyvesnius, judresnius žmones ir ligos rečiau puola. Ištvermė, jėga ir lankstumas bet kokio amžiaus žmogui yra svarbu. Tad nereikia gulinėti ant sofos – reikia kojas kilnoti, per dieną bent penkiasdešimt prisėdimų padaryti, kad kojų sąnariai nesustingtų. Jeigu nežino kaip sportuoti, užmiršo – dabar pilnas internetas tų visokių nemokamų pratimų. Dar svarbu išeiti į gamtą pasivaikščioti, grynu oru pakvėpuoti. Ir į viską žiūrėti pozityviai, nes jei užvaldys pesimizmas, tai ir ligos gali užklupti“, – sako moteris.

J. Bartaškienės įsitikinimu, ne tik vyresnio amžiaus žmones virusai puola – nuo žmogaus būsenos daug kas priklauso. Neretai ir gerokai jaunesnio amžiaus žmonės būna prastesnės fizinės sveikatos. Nes vadinamasis senimas „ant geros ruginės duonos užaugęs“, o jei dar imunitetą pastiprina česnakais, medumi, citrinomis ir aktyviu gyvenimo būdu – jokios ligos nekimba.

Šios neplanuotos atostogos, moters įsitikinimu, – visiems geras laikas išbūti, pagalvoti ne apie darbus ir kitus, o apie save. Tad reikia skirti dėmesio sau, šypsotis ir eiti pirmyn. „Mūsų, senjorų, pagrindinis gyvenimo variklis yra bendravimas ir judėjimas“, – sako optimizmo neprarandanti moteris.

Vaikščiojimas gydo

Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas, ilgametis „Snaigės“ žygių organizatorius, 77-erių Algimantas Jucevičius teigė, kad gyventi šiek tiek liūdna. Ir gamta skriaudžia, nesudarydama galimybės žmonių į gamtą pakviesti paslidinėti, o dabar dar ir koronaviruso keliamos grėsmės.

„Kad ir kokia situacija būtų, nenutraukiame pasivaikščiojimų gamtoje. Kaip patys juokaujame – jeigu neslidinėjame, tai lazdinėjame – vaikštome su lazdomis, – sako sveikos gyvensenos šalininkas. – Tačiau kaip ir visiems, virusas mūsų gyvenimams įtaką daro, renginių negalime organizuoti.“

A. Jucevičiaus įsitikinimu, baimė visavertiškai gyventi žmonėms tikrai nepadeda. Nors būriuotis ir negalima, jis pataria visiems dažniau pasivaikščioti gamtoje individualiai – tai visada sveika, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip teigia medikai, vaikščiojimas stiprina imunitetą, o tai padeda ir visus užklupusius išbandymus įveikti.

„Sakiau ir sakysiu – niekur žmogus taip neatsigauna nuo visų stresų ir negandų, kaip gamtoje. Todėl nereikia sėdėti užsidarius tarp keturių sienų – geriau išeiti į gamtą, aktyviai pajudėti. Ne pasėdėti ant suoliuko, o aktyviai pajudėti. Mes su bičiuliais tą tradiciją tęsiame net ir esant tokioms nepalankioms aplinkybėms. Svarbiausia – nusiteikimas. Ne būriais – tai po vieną, bet reikia judėti pirmyn“, – sako žygeivis.

Informacijos filtras

Galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti siūlo „Sidabrinė linija“ – nemokama skambučių linija, skirta vyresnio amžiaus žmonėms.

„Sidabrinės linijos“ medicinos psichologės Justinos Belevičienės teigimu, panika ir nerimas dėl koronaviruso ir jį lydinčios gyventojų saviizoliacijos sparčiai auga. Daugelio mintyse vyrauja blogiausias scenarijus, gąsdina viruso plitimo greitis ir mastas. Tačiau visuomenę, ko gero, įaudrina ne tik pati viruso grėsmė, bet ir aplinkoje bei socialinėse medijose sėjama panika ir stresas.

Psichologė pataria nesistengti sekti visų naujienų apie koronavirusą. Pirmiausia svarbu atsirinkti patikimus informacijos šaltinius, kurie skelbia tikslią, aktualią, faktinę informaciją. Nemažai šaltinių pateikia mažai argumentuojamą informaciją, kuri tik kursto nerimą ir verčia imtis drastiškų veiksmų. Tad, norint išvengti papildomo nerimo, geriausia ne nuolat sekti visas skelbiamas įvairiausių portalų ir laidų naujienas, o pasirinkti vieną patikimą informacijos kanalą, geriausia – oficialų šaltinį, t.y. savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Vyriausybės ir pan. ir jame skelbiamus aktualius pranešimus.

„Baimė užsiimti kasdiene veikla, kai šalyje paskelbtas karantinas, – natūrali žmogaus reakcija. Tačiau perdėta baimė ir savęs ribojimas itin kursto nerimo jausmą, o dėl jo kyla dar daugiau baimių, – sako J. Belevičienė. – Reikia saugoti savo sveikatą ir riboti veiklas, tačiau į kraštutinumus pulti taip pat nereikėtų. Taigi, svarbu susikoncentruoti į patikimų šaltinių rekomendacijas, ką daryti karantino metu: kaip elgtis rekomenduojama, o ko siūloma privengti.“

Justina Belevičienė: kai žmogus perdėtai nerimauja, įtampą patiria ir jo kūnas – išsiskiria daugiau streso hormono, kuris silpnina imunitetą, mažina atsparumą ligoms, trukdo sveikti. Asmeninio archyvo nuotr.

Padės pokalbis telefonu

Nerimas taip pat kyla, kai baiminamasi dėl artimųjų sveikatos, jų netekties. Tai natūralūs, suprantami jausmai, kylantys susidarius šiai situacijai.

Tačiau svarbu pasirūpinti, kad nerimas netaptų per didelis, perdėtas – kai imama jaudintis dėl įsivaizduojamų, mažai tikėtinų situacijų. Dažnai patiriamas nerimo jausmas perauga į stresą, sukelia baimės jausmą, gali prasidėti panikos atakos. Toks psichologinis ir emocinis stresas žmogaus sveikatai yra žalingas.

„Kai žmogus perdėtai nerimauja, įtampą patiria ir jo kūnas – išsiskiria daugiau streso hormono, kuris silpnina imunitetą, mažina atsparumą ligoms, trukdo sveikti. Todėl, susidarius šiai ypatingai situacijai, ypač svarbu rūpintis ne tik savo kūnu ir jo apsauga, bet ir savo emocine savijauta. Skirkite daugiau laiko savo pomėgiams: eikite pasivaikščioti gamtoje, klausykitės malonios muzikos, skaitykite knygas, žiūrėkite mėgstamus filmus ar įdomias laidas. Jei kamuoja itin nerimastingos mintys, padėti gali kvėpavimo ir relaksacijos pratimai, pokalbis su artimaisiais ar bičiuliais“, – sako specialistė.

Anot jos, pasidalijimas patiriamais išgyvenimais su draugais ar artimaisiais veiksmingiausiai mažina nerimo jausmą, tačiau šiuo metu, paisant rekomendacijų, reikėtų vengti gyvo kontakto su žmonėmis. O tai gali itin paskatinti vienišumo ir dar didesnės atskirties jausmą. Pokalbiai telefonu tampa saugiausia bendravimo priemone. Skambučiai draugams, kad ir telefoniniams, gali padėti ramybės jausmui sugrįžti.

Tad, jeigu norite pasikalbėti ar jaučiatės vieniši, paskambinkite telefonu į „Sidabrinę liniją“, kur savanoriai su jumis pasikalbės ir padės surasti bendramintį pokalbiams telefonu. Skambinkite nemokamu telefono numeriu 8 800 800 20. Linija veikia darbo dienomis 8–20 val.

„Sidabrinės linijos“ darbuotojai ir savanoriai jau ketverius metus atsiliepia į šimtus senjorų skambučių visoje Lietuvoje. Skambina ir vieniši žmonės, ir tie, kurie turi artimųjų, tačiau nori naujų pažinčių. Kartais senjorams reikia patarimų, kartais – nusiųsti į specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas. Šiuo sudėtingu visiems laiku patarimų ar dėmesio prireikia dažniau.

Atmintinė vyresnio amžiaus žmonėms

Asmens higiena. Reguliariai plaukite rankas muilu ir vandeniu bent 20–40 sek. Stenkitės neliesti neplautomis rankomis akių, burnos, nosies dėl galimo viruso patekimo į organizmą per gleivines. Čiaudėdami ar kosėdami prisidenkite vienkartine servetėle, neturėdami jos – čiaudėkite ar kosėkite į vidinį alkūnės linkį.

Namų aplinka. Vėdinkite patalpas bent du tris kartus per dieną plačiai atvėrę langus bent 10 min., patys nebūkite vėdinamoje patalpoje. Jeigu pajėgiate – valykite patalpas drėgnai vandeniu, muilu, turimais valikliais, galite naudoti dezinfekavimo skystį. Drabužius skalbkite 60–90 laipsnių temperatūroje, indus plaukite karštu vandeniu ir įprastiniais plovikliais.

Vaistai ir gydytojo konsultacija. Kreipkitės į gydytoją tik telefonu, jeigu baigiasi vaistai ar reikia, kad gydytojas išrašytų naujų vaistų. Gydytojas telefonu taip pat gali pakonsultuoti dėl jūsų sveikatos būklės. Jei jaučiate koronaviruso simptomus (karščiavimą, kosulį, dusulį), skambinkite į visą parą veikiančią nemokamą karštąją koronaviruso liniją 1808, skubios medicininės pagalbos atveju – 112.

Apsipirkimas. Paprašykite, kad jums reikalingų prekių nupirktų artimieji ar kaimynai (skelbimų dėl pagalbos galite rasti ir namo laiptinėje). Esant galimybei, kreipkitės į artimuosius ar patikimus kaimynus, kurie padėtų pasinaudoti technologijomis ir nuotoliniu būdu užsisakykite maistą, medikamentus ar kitas būtinas prekes. Tik, esant būtinybei, eikite pirkti maisto, buitinių prekių, medikamentų tuo metu, kai parduotuvėse būna mažiausiai žmonių.

Mokesčių mokėjimas. Jei turite galimybę, paprašykite artimųjų ar patikimų kaimynų padėti pasinaudoti technologijomis ir apmokėti sąskaitas nuotoliniu būdu.

Šiukšlių išnešimas. Paprašykite, kad šiukšles už jus išneštų artimieji ar kaimynai (skelbimų dėl pagalbos galite rasti ir namo laiptinėje). Jei nešite šiukšles patys, būtinai grįžę nusiplaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu.

Malda. Melskitės namuose, griežtai venkite viešų, žmonių būrimosi vietų. Pamaldos yra pasiekiamos komunikacijos priemonėmis – sekmadieniais LRT tiesiogiai transliuos iš Arkikatedros bazilikos per televiziją („LRT Plius") ir radiją („LRT klasika"), kasdien Mišių galima klausytis per Marijos radijo programas.