Kuo sveikai gyvensenai svarbus holistinis požiūris ir ką tai apima? Kaip nepakliūti į mitybos madų pinkles? Šiuos ir kitus klausimus aptaria Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės ir dėstytojos, kurios ekspertinėmis žiniomis dalijasi su studentais sveikos gyvensenos paskaitų metu.

„Holistinis požiūris į sveiką gyvenseną reiškia, kad visi elementai – psichinė, fizinė gerovė, aplinkos veiksniai – yra svarbūs sveikatai“, – dalijasi Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė, biomedicinos mokslų daktarė ir KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų (KTU SHMMF) docentė.

Holistiniai įrankiai

„Holistinis sveikatos požiūris skatina idėją, kad, norint sveikai gyventi, reikia subalansuoti savo gyvenimo fizinius, psichologinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas ligų prevencijai, gyvenimo būdo korekcijai ir jo stebėsenai. Gyvenimo būdo peržiūra ir stebėsena kuria ilgalaikį pokytį žmonių elgsenoje. Sveikos gyvensenos pasirinkimų derinys žmogaus kasdieniame gyvenime – mityba, mankšta, laisvalaikio veikla ir socialinė sąveika – apriboja greitus pasirinkimus“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Docentė sako, kad su studentais Sveikos gyvensenos modulyje nagrinėja ne tik fizinę, bet ir psichologinę gerovę: kodėl svarbu kontroliuoti emocijas, suprasti smegenyse vykstančius procesus, išmokti, kaip iš psichologinės ir fiziologinės pusės sau padėti, kad neįvyktų perdegimas, pervargimas.

„Įrankių, padedančių kurti sveiką, subalansuotą ir laimingą gyvenimo būdą, yra daug, bet galima išskirti keletą sričių – fizinis aktyvumas, tinkama mityba, psichologiniai įrankiai. Psichologiniais sveikos gyvensenos įrankiais galėtų būti jogos praktika ar užsiėmimas savo hobiu. Tačiau svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvumas yra svarbiausias sveikos gyvensenos veiksnys, padedantis pagerinti psichologinę būklę“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

Pasirinkimas: L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pastebi, kad įrankių, padedančių kurti sveiką, subalansuotą ir laimingą gyvenimo būdą, yra daug. / Asmeninio archyvo nuotr.

Mitai ir tikrovė

Mitybos mados – dažnas šių dienų reiškinys, į kurio pinkles nesunku pakliūti.

„Mitybos mados atsiranda dėl dviejų tarpusavyje labai susijusių priežasčių – žmonės nori stebuklingo recepto, o verslas nori parduoti stebuklingą receptą. Akylas stebėtojas gali pamatyti, kad su kiekviena nauja mada atsiranda ir didžiulis asortimentas, palaikantis naują madą – nuo specializuotų produktų iki programėlių, knygų, trenerių, konsultantų, stebuklingų miltelių“, – sako Aelita Zabulionė, KTU Maisto instituto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė.

Pasak mokslininkės, mitybos mados dažniausiai remiasi vienu, iš konteksto išimtu faktu, kuris pateikiamas poliarizuotame kontekste – susidaro įspūdis, kad žmonija iki šiol kažko nežinojo, bet dabar tarsi staiga praregėjo. „Vartotojus tokios mados pavergia naujumu ir nerealiais pažadais, kad jų gyvenimai (akcentuoju, ne mityba, ne savijauta ir net ne fizinė būklė, o gyvenimai – taip dažnai pristatoma) iš esmės ir be pastangų pasikeis į gera.“

A. Zabulionė teigia, kad vadovavimasis mitybos madomis gali sukelti ir rimtų sveikatos problemų.

„Mados labai retai kalba apie pusiausvyrą, harmoniją, nes jos parduoti neįmanoma. Dažniausiai sudievinamas koks nors produktas ar ideologija arba kažkas yra sumenkinama, smerkiama. Įprastai liepiama apsiriboti labai maža tam tikrų produktų grupe, o tai užkerta kelią visavertei ir įvairiai mitybai. Dažnu atveju tai atneša ir nemažai sveikatos problemų – organizmas lieka nualintas, nes neužtikrinama visavertė mityba ir siekiant „atsigriebti“ už padarytą žalą griebiamasi naujos mados, o tai ilgainiui gali privesti prie gydymo reikalaujančių sveikatos būklių, sutrikusio santykio su maistu ir valgymo sutrikimų atsiradimo“, – pabrėžia mokslininkė

Ji sako, kad visada atsiras tų, kurie kažką nori parduoti ir nemąstydami objektyviai siūlys tą išganingą sprendimą, ir visada bus tų, kurie tuo metu gyvenime neturi resursų ilgalaikiams, vertingiems pokyčiams ir nori greito ir paprasto sprendimo.

„Svarbu skaityti maisto produktų ir papildų etiketes, suvokti, kaip ta informacija turi derėti prie mūsų sveikatingumo tikslų“, – pataria A. Zabulionė.

Fizinis aktyvumas

„Fizinis aktyvumas užtikrina gera savijautą, gerą laikyseną, gerą raumenų tonusą, mažina stresą, gerina miego kokybę. Fizinis aktyvumas (ypač daug sėdintiems) yra būtinas kaip vanduo ar maistas mūsų organizmui“, – sako KTU lengvosios atletikos rinktinės trenerė Ernesta Karaškienė.

Susipažinus su judesių įvairove ir galimybėmis, galima pasirinkti tuos, kurie labiausiai tinka prie individualaus gyvenimo būdo, tačiau nepamiršti įtraukti mobilumo pratimų.

„Mobilumas – tai visa sąnario judesių amplitudė iki natūralaus aplinkinių audinių apribojimo (raiščių, sausgyslių ar raumenų). Jei sąnarys neturi pakankamai mobilumo, dažnai įsijungia kompensaciniai judesiai ar mechanizmai, o tai padidina traumų riziką, didina raumenų disbalansą. Todėl mobilumo pratimai turėtų būti įtraukti į kasdienę veiklą“, – teigia E. Karaškienė.

Trenerė studentams sveikos gyvensenos paskaitų metu veda TRX treniruotes.

„TRX – tai sistema, kurioje pratimai atliekami naudojant savo kūno svorį. Pratimų sudėtingumą galima pritaikyti kiekvienam – tiek silpnam, tiek stipriam, o treniruoklis pasižymi didele pratimų įvairove. Bendro fizinio krūvio pratimai ir treniruotės stiprina mūsų kūną visapusiškai“, – sako E. Karaškienė.