- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Septyniolikmetis Lukas gyveno aktyvų jaunuolio gyvenimą iki tol, kol pradėjo justi skausmą krūtinėje. Vaikinas skausmo, atsirandančio tik po treniruočių, per daug nesureikšmino. „Didelių nusiskundimų niekada neturėjau. Po fizinio krūvio jausdavau skausmą kairėje pusėje, bet jis praeidavo“, – pasakoja Lukas.
Atvykus apžiūrai pas Kauno klinikų specialistus ir atlikus reikalingus tyrimus, paaiškėjo kiek kitoks atsakymas nei buvo tikėtasi – vaikinui diagnozuota širdies raumens liga, kuriai būdingi grėsmingi širdies ritmo sutrikimai (aritmogeninė kardiomiopatija – aut. past.). Jam rekomenduota kardioverterio-defibriliatoriaus implantacija (IKD).
„Implantuojamas aparatas veikia be medicinos personalo, kad ir kur pacientas bebūtų: grybautų miške, žvejotų paežerėje ar tiesiog būtų vienas namuose“, – apie implantuojamo prietaiso galimybes pasakoja Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies aritmijos skyriaus vadovas gydytojas kardiologas prof. dr. Aras Puodžiukynas.
Prof. dr. Aras Puodžiukynas. / Kauno klinikų nuotr.
Ligos simptomai, kuriuos jautė Lukas, buvo nežymūs. Gydytojai kardiologai manė, kad tai būdingi skausmai, pasitaikantys paaugliams. „Paaugliai kartais jaučia krūtinės skausmus judesių metu, kurie dažnai yra nesusiję su širdies patologija, – aiškina Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojas vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius. – Tačiau šioje situacijoje, dėl paciento šeimoje pasitaikiusių susirgimų, buvo atliktas detalesnis paciento ištyrimas ir diagnozuota aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija – jai būdingi gyvybei pavojingi skilveliniai ritmo sutrikimai.“
Paaiškėjus Luko diagnozei, pradėtas planuoti tolesnis jo gydymas. „Įvertinus esamus rizikos veiksnius, nuspręsta implantuoti ypatingą poodinį IKD. Kauno klinikose ši procedūra atlikta pirmą kartą“, – sako gydytojas kardiologas L. Kazakevičius.
Gydytojas kardiologas L. Kazakevičius. / Kauno klinikų nuotr.
Vaikinui naudota šiuolaikinė IKD sistema, kurios nė vienas elementas nėra nei širdies viduje, nei kraujagyslinėje sistemoje: visos sistemą sudarančios dalys yra po oda. „Ši sistema leidžia išvengti su paciento augimu susijusių problemų. Suaugus pacientui, tokia poodinė sistema gali būti pakeista į įprastinę IKD sistemą, kuri turės jau platesnį gydomųjų ir diagnostinių funkcijų spektrą“, – sako gydytojas kardiologas prof. dr. A. Puodžiukynas.
Kauno klinikų nuotr.
Lukas – paauglys, o jo kūnas, galimai, dar augs ir keisis, tad įprastinės IKD sistemos implantavimas ateityje galėjo būti susijęs su tam tikromis problemomis. „Daugumos IKD aktyvusis laidas, nutraukiantis gyvybei pavojingus skilvelinius širdies ritmo sutrikimus, yra kraujagyslių ir pačios širdies viduje, – pasakoja Širdies aritmijos skyriaus vadovas. – Implantavus įprastinį aparatą, galėtų atsirasti rizika, jog laido ilgis, tinkamas implantavimo operacijos metu, ilgainiui taps per trumpas ir implantuotas prietaisas nebeatliks pagrindinės, gyvybę gelbstinčios savo funkcijos.“
Implantuotas prietaisas seks Luko širdies skilvelių veiklą, o gyvybei pavojingus ritmo sutrikimus galingu elektriniu impulsu sugrąžins į normalų ritmą. „Viskas vyksta kaip filmuose, rodančiuose paciento gaivinimą ligoninėje ar greitosios pagalbos automobilyje“, – šypteli prof. dr. A. Puodžiukynas. Profesorius teigia, kad paauglys galės gyventi įprastą gyvenimą, o prietaisas, esantis po oda, juo rūpinsis.
Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas.
„Operacija praėjo sklandžiai, be jokių netikėtų sunkumų. Operacijoje talkino konsultantas ir kolega iš Latvijos, gydytojas kardiologas Kaspars Kupics, jau anksčiau implantavęs poodinius defibriliatorius vaikams, – apie operacijos eigą ir komandą pasakoja Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas prof. dr. Tomas Kazakevičius. – Poodinio IKD implantavimui reikalingi du pjūviai, kurių, kaip ir elektrodo bei defibriliatoriaus, tiksli vieta parenkama pagal elektrokardiogramos (EKG) vektorius, išmatuojamus priklijavus laikinus EKG elektrodus pacientui ant krūtinės prieš operaciją.“
Prof. dr. Tomas Kazakevičius. / Kauno klinikų nuotr.
Vis dėlto, Luko gydymas nepasibaigia atlikta operacija. „Nepaisant to, kad vaikinui implantuotas ypatingas prietaisas, jam reikės ir toliau vartoti medikamentus, pagal šios ligos tarptautines rekomendacijas“, – sako prof. dr. A. Puodžiukynas. Tačiau Lukas pozityviai žiūri į situaciją ir nori kuo greičiau atsigauti po atliktos operacijos. „Šiuo metu dar sunku aukštai pakelti kairę ranką, bet jaučiuosi gerai. Tikiuosi greitai sustiprėti ir vėl susitikti su draugais bei padėti tėvams ūkyje“, – ateities planais dalijasi vaikinas.
Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje per metus atliekama apie 70-80 klasikinių IKD implantacijų. Iš jų – vos tik 1-2 atliekama jaunesniems nei 18 metų pacientams. Pacientų, kuriems implantuotas poodinis IKD, kartu su Luku, visoje Lietuvoje yra vos du.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...