- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga 1500 žmonių, iš jų apie 150 pacientų išgirsta mielominės ligos diagnozę. Apie šios piktybinės kraujo ligos priežastis, simptomus bei naujausią gydymą pasakoja Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė ir gydytojas hematologas, onkologas-chemoterapeutas Domas Vaitiekus.
– Mielominė liga – kokia tai kraujo liga?
M. R.: Mielominė liga – tai plazminių ląstelių, kurios randamos kaulų čiulpuose, piktybinis susirgimas. Sergant šia liga, plazminių ląstelių gaminami antikūnai yra nevisavertiški, todėl žmogaus imunitetas sutrinka, o antikūnų perteklius, išskiriamas per inkstus, sutrikdo šių organų veiklą. Kaulų čiulpuose besidalijančios plazminės ląstelės pažeidžia kaulinį audinį, dėl to atsiranda patologiniai lūžiai, o tai sukelia didelį skausmą pacientui.
– Kokie yra mielominės ligos simptomai?
M. R.: Šios ligos simptomai yra labai įvairūs. Ligos pradžioje maždaug trečdaliui pacientų nepasireiškia jokie simptomai. Vėliau gali atsirasti mažakraujystės simptomai, paūmėjantys fizinio krūvio metu. Ligai progresuojant, atsiranda kaulų skausmas ir hiperkalcemijos simptomai. Tai būklė, kuomet iš pažeistų kaulų kalcis patenka į kraują. Žmogus gali jausti troškulį, pykinimą ar vangumą. Penktadaliui pacientų liga pasireiškia sutrikusia inkstų funkcija ar ūminiu inkstų funkcijos nepakankamumu.
– Ar galima pasveikti nuo šios ligos?
M. R.: Mielominė liga yra sunki, tačiau atsiranda vis daugiau modernių gydymo ir diagnostikos galimybių, kurios suteikia ilgesnį kokybiško gyvenimo laiką pacientams, sergantiems šia liga.
Pastaraisiais metais, atsiradus inovatyviems vaistams ir biologinei terapijai, mielominės ligos gydymas pasikeitė iš esmės. Šiandien stebime nuolatos ilgėjantį šia liga sergančių pacientų išgyvenamumą.
Mielominės ligos gydymas susideda iš trijų etapų: specifinio gydymo, siekiant kontroliuoti pačią ligą, paciento stebėsenos bei ligos sukeltų komplikacijų gydymo. Chemoterapija ir biologinė terapija skiriama, siekiant kontroliuoti mielominę ligą ir pasiekti remisiją. Jei paciento amžius ir būklė leidžia, pasiekus remisiją, atliekama autologinė kraujodaros ląstelių transplantacija. Po jos remisija būna ilgesnė. Atliekame kraujo ir pagal poreikį – radiologinius tyrimus, stebime pacientą, jog laiku pamatytume ligos atkrytį, kol neišsivystė sunkios komplikacijos. Mielominės ligos komplikacijų gydyme svarbią vietą užima chirurginis gydymas: patologinių lūžių gydymas, stuburo slankstelių plastika. Inkstų nepakankamumas gydomas hemodializėmis.
– Kokios šiuolaikinės gydymo galimybės?
M. R.: Kauno klinikose yra visi naujausi mielominei ligai diagnozuoti ir stebėti reikalingi tyrimai. Turime šiuolaikines gydymo galimybes, kurios leidžia pacientui suteikti kokybišką pagalbą. Nuo 2015 metų įdiegtos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūros. Šiais metais pradėta atlikti ir alogeninės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas.
Onkologijos ir hematologijos klinikoje kartu su gydytojais hematologais dirba ir gydytojai onkologai radioterapeutai. Čia įdiegta naujausia spindulinės terapijos technika, kuri suteikia galimybes apšvitinti reikiamas kūno sritis, išvengiant šalutinių spindulinių reakcijų. Taikant alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, šiais metais buvo įdiegta ir pirmą kartą Lietuvoje atlikta viso kūno apšvita. Kauno klinikose dirba aukštos kvalifikacijos gydytojai traumatologai, radiologai, neurochirurgai, nefrologai ir kiti specialistai, todėl pacientui galime suteikti daugiadalykės komandos pagalbą ir laiku skirti visą reikalingą gydymą. Įvairių specialistų dalyvavimas paciento gydymo procese nulemia sėkmingą gydymą, leidžia laiku diagnozuoti ir gydyti ligos komplikacijas.
D. V.: Gydant mielominę ligą, autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos procedūra yra vienas iš pagrindinių gydymo metodų. Ji rekomenduojama visiems geros funkcinės būklės pacientams, kurių liga reaguoja į taikomą gydymą.
Šios procedūros metu yra užšaldomos paciento kraujodaros kamieninės ląstelės ir vėliau, po intensyvios chemoterapijos, kuri sunaikina sergančias ląsteles, jos sugrąžinamos pacientui.
Įrodyta, jog mielomine liga sergantiems pacientams, kuriems buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, liga atsinaujina gerokai vėliau. Bendras išgyvenamumas taip pat yra gerokai ilgesnis. Sergant mielomine liga, šis transplantacijos metodas yra saugus. Transplantacija svarbi ir tiems pacientams, kuriems nustatomas ligos atkrytis. Tuomet atliekama ir antroji transplantacija, kuri taip pat reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę ir pristabdo ligą.
Šiais metais pradėjome vykdyti alogenines kamieninių ląstelių transplantacijas. Visgi, gydant mielominę ligą, tai nėra mūsų pirmasis pasirinkimas. Šio tipo transplantacijos taikomos tik labai geros būklės pacientams: jaunesniems, kurių liga yra agresyvios formos ir kiti gydymo būdai jau nebegali padėti. Tai ko gero vienintelis gydymo būdas, galintis pilnai pagydyti pacientą.
– Koks mielominės ligos sergamumas Europoje ir Lietuvoje?
M. R.: Mielominės ligos sergamumas Europoje svyruoja apie 5 iš 100 tūkstančių žmonių per metus, o rizika susirgti mielomine liga didėja su amžiumi. Dažniausiai liga diagnozuojama žmonėms virš 65 metų amžiaus. Kauno klinikose kasmet diagnozuojama ir gydoma apie 50–70 naujų mielominės ligos atvejų. Maždaug pusei pacientų atliekamos autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Kauno klinikose nuo 2015 metų iki šios dienos jau atlikta 131 autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.
Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...