Užkerta kelią mirtinoms rizikoms

Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parolito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko. Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2–4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau. Dalis vakcinų yra penkiavalentės, kai vienu dūriu apsaugoma nuo 5 infekcijų.

Partnerių nuotr.

Tuberkuliozės skiepą (BCŽ) naujagimis gauna dar gimdymo namuose 2–3 gyvenimo parą. Šis skiepas yra vienkartinis, užtikrinantis nuo sunkių, mirtinų ligos formų, tokių kaip išsėtinė tuberkuliozė ar meningitas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis primena, kad tuberkuliozė (toliau – TB) ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl nepakankamai susiformavusio imuniteto. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šalims, kuriose registruojamas didelis sergamumas TB, BCŽ vakcina naujagimius skiepyti kaip galima greičiau. BCŽ vakcina neturi esminės įtakos stabdant TB plitimą tarp suaugusiųjų, tačiau galime apsaugoti kūdikius ir vaikus nuo blogiausių TB formų.

Pasitikėjimą kelia šimtametė vakcina

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto K. Rudaičio teigimu, būtent gana aukšta susirgimo rizika lemia, kad naujagimių skiepijimo apimtys nuo šios infekcijos Lietuvoje viršija 90 proc. „Tuberkuliozės vakcina yra viena seniausių, išrasta prieš 100 metų. Neabejojame, kad laiko patikrinta vakcina daugeliui dėl to ir kelia pasitikėjimą. Tačiau svarbu suprasti, kad visos 14 į Lietuvos sveikatos programą įtrauktos vakcinos perėjo ilgą etapą, kad čia atsirastų. Epidemiologai, infektologai, kiti medicinos specialistai dešimtmečius analizuoja vaistų gamintojų duomenis ir tik po ilgų procesų nusprendžia, kad vakcina būtų įtraukta į skiepijimo kalendorių“, – teigė K. Rudaitis.

Specialistas priduria, kad visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra gaminamos Europoje ir patvirtintos Europos vaistų gamintojų asociacijos.

Prireikia užsienyje

Atsižvelgiant į nepalankią tuberkuliozės epidemiologinę situaciją, Europoje dar yra 11 šalių, kuriose vaikai skiepijami nuo šios ligos, tarp jų – ir Lietuva. Tačiau yra šalių, kurios jau primiršo apie tuberkuliozę, nes šios ligos atvejų pasitaiko mažai, pavyzdžiui, Norvegijoje. Tokiose šalyse vaikai skiepijami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir vaiko rizikos faktorius užsikrėsti.

Ir nors Lietuvoje tuberkuliozės dar nepamiršome, dalis tėvų atsisako naujagimį skiepyti BCŽ vakcina. Todėl gydytojai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai neskiepytų vaikų tėvai kreipiasi dėl skiepijimo galimybės vėlesniame amžiuje. Tai lemia netikėta aplinkybė – pakeitus gyvenamąją vietą, užsienio institucijos pareikalauja vaiko skiepų įrodymo kaip sąlygos gyventi ir mokytis šalyje. „Įrodymų apie skiepą prireikia vaikus išsivežus gyventi į užsienį, kartais jiems jau studijuojant. Tikrai pasitaiko, kai atėję tėvai klausia, kaip kuo greičiau paskiepyti jų penkiametį. Tačiau tuomet procesas gerokai sudėtingesnis – reikalingi papildomi laboratoriniai tyrimai (atliekamas tuberkulino mėginys), o tai užtrunka. Jei tuberkulino mėginys teigiamas, vadinasi, vaikas jau yra (buvo) užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis ir įvyko natūrali „vakcinacija“, – teigė NVSC specialistas K. Rudaitis.

Dėl to akcentuojama, kad paskiepijus vaiką pirmosiomis gyvenimo paromis, jis apsaugomas ne tik nuo sunkių ligos formų, bet ir nuo varginančių formalumų, kurie gali laukti vėliau keliaujant po pasaulį.

Kokios galimos reakcijos į skiepą?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tėvams baiminantis skiepo, gydytojai visuomet pataria labiau bijoti ligos. „Vaikai iki 2 metų gauna didžiąją dalį profilaktinių skiepų dėl to, kad gimsta neturėdami  jokios apsaugos nuo išorinių antigenų, o susiduria su pasauliu, kuriame virusai gali persiduoti jau ir gimdymo metu. Žvelgiant toliau, jei šeimoje yra vyresnių brolių ar sesių, šeimą lankančių senelių ar kitų giminaičių, kurie taip pat neskiepyti, imuniteto neturintis kūdikis yra itin imlus užkrėtimams. Ligos pavojingiausios ne tik simptomais, bet ir komplikacijomis kalbant apie bet kurią infekcinę ar virusinę ligą, valdomą skiepais. Kūdikiai iki 1 metų yra  pažeidžiamiausi“, – akcentavo D. Razmuvienė.

Paskiepyti vaiką nuo tuberkuliozės pirmosiomis gyvenimo paromis svarbu ir dėl to, kad imunitetas formuojasi dar bent 6–8 savaites, per kurias vaikas jau susiduria su potencialiomis infekcijų rizikomis.

Kaip elgtis tėvams, kurie svarsto, kad užregistruoti 44 vaikų tuberkuliozės atvejai per metus nėra daug ir juos statistika aplenks?

NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje 2022 m. turėjome užregistruotus 23 vaikų TB atvejus. Pernai BCŽ paskiepyta 93,20 proc. naujagimių, tačiau lieka dar 7 proc. nepaskiepytų vaikų, kuriems, esant susilpnėjusiai imuninei sistemai ar kontaktuojant su sergančiaisiais, didėja rizika susirgti sunkiomis TB formomis.

Komplikacijos (opa, abscesas, limfadenitas, osteomielitas ir kt.) po BCŽ vakcinacijos yra retos, pavyzdžiui, 2023 m. jos pasireiškė tik 11 vaikų. „Reakcijos yra standartinės: injekcijos vietos paraudimas, skausmas. Todėl reakcija jokiu būdu neprilygsta ligos rizikoms“, – akcentuoja NVSC specialistai.