- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodo, kad net 40 proc. lietuvių rūko. Ar prevencija yra pakankama ir kaip padėti žmonėms mesti rūkyti, jeigu jie to nori, bet negali? Tai LNK žurnalistė bandė išsiaiškinti su Gyvybės mokslų teisės ekspertu Andrej Rudanov.
– 40 procentų atrodo labai didelis skaičius. Kaip mes atrodome kitų šalių atžvilgiu?
– Lyginant su kitomis ES šalimis, mes esame arčiau pabaigos. Mes tik pagal savižudybes pirmaujame. Ir tai daugiau susiję su kompleksiniu požiūriu į problemą.
– Sakote „prie pabaigos“, tai prie daugiausiai ar mažiausiai rūkančių?
Galbūt pacientas ir norėtų mesti rūkyti, medikas gal ir galėtų jam kažką pasakyti, bet ką būtent – niekas nežino.
– Prie daugiausiai rūkančių. Mums reikia suprasti tokį dalyką: pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) yra priemonių visuma, kurias valstybė privalo taikyti, kai ji kovoja su šita priklausomybe. Lygiai taip pat kaip ji kovoja su narkotikais ar alkoholiu. Tabako srityje mes tikrai taikome įvairius draudimus: akcizus, reklamoms, viešose vietose eksponuoti tabako gaminius ir t.t. Tačiau yra viena sritis, kurios daug metų nepaliečiame arba paliečiame labai paviršutiniškai. T.y., pagalba metant rūkyti. Konkrečiai – kai ateina žmogus pas mediką, ką tas medikas gali pasiūlyti, patarti, parekomenduoti ir pan.? Pirmoji metodika, dirbant šioje srityje, buvo paviešinta prieš dvi savaites. Mums – trisdešimt vieneri Nepriklausomybės metai. Ir tai yra pirmasis dokumentas, kuris nubrėžia tam tikras gaires, ką daryti. Nenuostabu, kad pas mus rūkančių yra pakankamai daug. Galbūt pacientas ir norėtų mesti rūkyti, medikas gal ir galėtų jam kažką pasakyti, bet ką būtent – niekas nežino. Dabar, tikėkimės, situacija pradės keistis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ką reikėtų pasakyti žmogui, kuris ateina pas mediką ir paprašo pagalbos?
– Pirmas dalykas – visi suprantame, kad rūkymas yra blogai. Tai reiškia, kad kiekvieno mediko pareiga yra pradėti nuo to, kad jo rekomendacija turėtų būti mesti rūkyti, visiškai atsikratyti tos priklausomybės.
– Mes vis dar pirmaujame tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis. Tam įtakos tikrai turi ir cigaretės. Tai galbūt medikas sergančiojo turėtų pirmiausiai paklausti – rūko ar nerūko?
– Turėtų taip būti. Ministro Aurelijaus Verygos laikais buvo išleistas toks įsakymas, kuris šeimos gydytojus įpareigojo rinkti tokią statistiką. Tačiau niekas nenumatė, ką su ta statistika daryti toliau. Ir – kas svarbiausia – niekas nenumatė finansavimo šitai paslaugai. Kaip tu gali tą paslaugą teikti, jei ji yra nemokama?
– Bet alkoholio tuomet tikrai buvo imtasi iš pat šaknų, net reklama buvo plėšoma iš žurnalų. O kaip su rūkymu?
– Teisingai buvo pastebėta – reklama ir visa, kas buvo išorėje. Ar sveikatos priežiūros specialistams kas nors nustatė metodiką, kaip informuoti pacientus apie alkoholio žalą? Ar buvo įvestas šitos paslaugos finansavimas? Ne. Kalbame apie viešąsias priemones. T.y., socialinė reklama, reklamos kontrolė, draudimai ir pan. Su tabaku turime tą pačią situaciją. Bet jeigu kalbame konkrečiai apie pagalbą tam, kuris atėjo pas gydytoją, tai šioje vietoje turime tuštumą. Ji ir iki šiol buvo tuštuma. Šiai dienai specialistai dabar gavo įrankį, kuris įgalina papasakoti apie vaistus, terapijas, pakaitines terapijas ir taip pat užsiminti apie mažiau žalingas alternatyvas. Dėl jų dar vyksta nemažai diskusijų. Nes kai kurios ES šalys, buvusios ES šalys (Didžioji Britanija) yra labai pažengusios šitoje srityje. Mes tik pradedame pirmąsias diskusijas apie tai.
– Praėjusią savaitę Seime kalbėta apie alkoholio, tabako, narkotikų kontrolę ir prevenciją. Kokie jūsų siūlymai? Ką Lietuva galėtų daryti kitaip?
– Pirmas dalykas – turime pradėti nuo darbo norinčiam mesti rūkyti. Kaip žinia, iš visų mūsų rūkančių pagal apklausas beveik 80 proc. žino apie tabako žalą. Tai yra daug. Tik 49 proc. bandė taikyti kažkokias priemones: mesti rūkyti, vartoti vaistus, nikotino pleistrus, t.t. ir pan. Dar mažesnė dalis iš viso to nesugebėjo padaryti. Pagal vieną statistiką – 3,6 proc., pagal kitą – 4 proc., pagal dar vieną – 5 proc. ir pan. Ir tie, kurie metė, visi sako, kad „iki pirmos cigaretės“, iki pirmo didelio streso. Tai reiškia, kad sisteminio sprendimo, kaip užkirsti tam kelią arba neleisti jam grįžti, arba kai jis bando mesti rūkyti, o jam ta priklausomybė visgi yra per stipri ir labai didelė, kaip mažiau save žaloti – to pas mus nėra. O tie pasiūlymai, kurie yra pateikti, jie pateikti, kad pirmiausia tai, kad medicininė bendruomenė galėtų teikti moksliškai pagrįstą informaciją pacientams, visuomenei apie tai. Jei bandai mesti rūkyti ir tau nepavyksta – kaip tada žalą mažinti? Atitinkamai ir visuomenė turi apie tai žinoti ir keisti savo įpročius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika5
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...