Besisukantis aparatas atrodo niekuo neišskirtinis, kol jo neapšviečia šviesa. Tuomet ten pasimato plonytės gijos, kurios veikiamos elektromagnetinio lauko vejasi aplink metalinį cilindrą. Tai iš medžio išskirtos celiuliozės gijos, kurios virsta medžiaga, galinčia sukelti revoliuciją medicinoje.

„Mes, kaip mokslinė grupė, sugalvojome, kad galime panaudoti ir regeneracinėje medicinoje, tai reiškia, mimikuoti biologinius ląstelių procesus ir, žinoma, ateityje auginant organus. Inkstai ar kas kitas priklauso nuo rūšies ląstelių“, – kalbėjo KTU doktorantė Ingrida Pauliukaitytė.

Pasak mokslininkės, ant celiuliozės pagrindo gali būti išauginami bet kokie organai, kurie gali būti transplantuoti žmogui.

Be to, naudodami šią medžiagą, kuri visą gyvenimą buvo prieš mūsų akis, tereikėjo ją paimti iš gamtos, mokslininkai rado būdą, kaip radikaliai pakeisti vėžio gydymą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų sukurtos pluoštinės, biomedicininės medžiagos atkartoja namų aplinką ląstelėms, kuriose jos gali augti. Pluoštinė struktūra atkartoja žmogaus odoje ar kituose organuose esantį tinklą, kuriose ląstelės natūraliai auga. Mes sukuriam dirbtinį tinklą, kur ląstelės jaučiasi kaip namuose“, – aiškino KTU Vyriausiasis mokslo darbuotojas Edvinas Krugly.

Kitaip tariant, mokslininkai rado būdą, kaip ant dirbtinio audinio išauginti naviką, kad jį būtų galima veikti vaistais.

„Buvo auginami krūties vėžio augliai, smegenų... Bandoma sukurti būdą, kaip laboratorijoje užauginti vėžį ir kaip atrasti, parinkti tinkamus naujus gydymo būdus“, – tęsė E. Krugly.

Šios medžiagos panaudojimas esą nebėra tolima ateitis, mokslininkai turi tikslą ir laiką, per kiek diagnozės turėtų būti suvaldomos.

„Vizija tokia, kad sistema, kurioje paėmus vėžio mėginį iš žmogaus, būtų galima per 7 paras parinkti tinkamą vaistą, koncentraciją, dozę, tinkamą būdą“, – sakė E. Krugly.

Vizija tokia, kad sistema, kurioje paėmus vėžio mėginį iš žmogaus, būtų galima per 7 paras parinkti tinkamą vaistą, koncentraciją, dozę, tinkamą būdą.

Be revoliucijos medicinoje, natūrali celiuliozė, išgaunama iš augalų, turėtų pakeisti kasdieninėje buityje naudojamų daiktų sudėtį.

Vietoj nuodingų naftos produktų jie gali būti gaminami iš natūralių produktų.

„Galima sudaryti kietus darinius, galima pakeisti naftos kilmės produktus, esančius žaisluose, švirkštuose, kurie naudojami medicinoje“, – aiškino I. Pauliukaitytė.

Ši medžiaga nėra visiškai naujovė – kai kur ji naudojama, tačiau iki šiol nebuvo žinoma, kokie jos pritaikymo būdai gali būti dar labiau išnaudoti.

„Šiuo metu celiuliozė pritaikoma biomedicinoje, audinių inžinerijoje, tai yra, kremzlės ar kaulo struktūroms atstatyti ar pakeisti“, – teigė I. Pauliukaitytė.

Celiuliozė naudinga dar ir tuo, kad ji galima sakyti nesibaigiantis resursas, kadangi randama natūralioje gamtoje, ji nuolat atauga.

„Celiuliozė yra vienas gausiausių gamtinių polimerų, polisacharidas, kuris aptinkamas augalinėse ląstelėse, dumbliuose, taip pat yra sintetinamas kai kurių bakterijų“, – kalbėjo I. Pauliukaitytė.

Mokslininkai sako, kad suradus būdą, kaip medžiagą panaudoti, dabar kitas iššūkis bus ją pritaikyti realybėje, o tam prireiks dar kelerių metų.