- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas Ukrainoje nepaliko abejingų ir kraujo donorų – pirmąją savaitę nuo karo pradžios Kauno klinikų Kraujo centras sulaukė du kartus daugiau neatlygintinai kraują norinčių paaukoti žmonių nei įprastai. Nors šiuo metu situacija stabilizavosi ir donorų skaičius lieka įprastas, o kraujas nėra vežamas į Ukrainą, donorai skatinami aukoti dažniau – trumpą galiojimo laiką turintis kraujas yra itin reikalingas pacientams.
Kauno klinikų Kraujo centre vidutiniškai per metus atliekama apie 12 tūkstančių kraujo donacijų. Aktyvių donorų skaičius yra gerokai mažesnis.
„Šiuo metu Kraujo centras patenkinta apie 80 proc. visų Kauno klinikoms reikalingų kraujo komponentų poreikio. Kai trūksta kraujo ir jo komponentų, informuojame tiek esamus kraujo donorus, tiek visuomenę apie kraujo trūkumą“, – komentuoja Kauno klinikų Kraujo centro donorų organizatorė Kristina Bervinskaitė.
Pasak jos, labiausiai pasigendama kraujo donorystės pastovumo, kad žmonės aukotų kraują dažniau, ne vien tada, kai paskelbiama apie jo trūkumą. Situacija kardinaliai pagerėtų, jei esami donorai aukotų kraujo ne kartą, bet 2-3 kartus per metus.
„Būna atvejų, kai atvežus į klinikas stipriai nukraujavusį pacientą, turimi kraujo rezervai yra iškart sunaudojami. Kadangi kraujas ir jo komponentai turi trumpą galiojimo laiką, didesnių atsargų negalime sukaupti – trombocitai galioja tik 5 paras, kraujas – 40 parų. Todėl aktyvi kraujo donorystė yra reikalinga nuolat“, – aiškina K. Bervinskaitė.
Kraujo donorystė – ir įmonių iniciatyva
Kraujo donorystei įtakos turėjo ir pandemija – gerokai sumažėjo Kraujo centro rengiamų mobilių išvažiuojamųjų akcijų į įmones, kurių metu kraują aukoja įmonių darbuotojai.
„Iki pandemijos per mėnesį surengdavome bent 20 tokių mobilių akcijų, dabar jų būna apie 13. Verslo inicijuojamos kraujo donorystės akcijos itin reikšmingos Kraujo centrui – su kai kuriomis įmonėmis ir organizacijomis bendradarbiaujame jau ne vienerius metus“, – sako K. Bervinskaitė.
Klinikų nuotr.
Tarp didžiausių kraujo donorų Kaune įvardijama pakuočių ir etikečių gamintoja „Aurika“, kurios darbuotojai nuo 2018 metų paaukojo jau 222 donacijas – apie 100 litrų kraujo.
„Tikime, kad geri darbai suvienija komandą. Kiekvieną kartą prie kraujo donorystės akcijos prisijungia vis daugiau mūsų kolegų – į kovo mėnesio akciją užsiregistravo 56 įmonės darbuotojai, iš kurių 40 darbuotojų kraujas buvo tinkamas. Tarp jų – ne tik naujokai, bet ir senbuviai, kraujo aukojantys praktiškai kiekvienais metais“, – sako „Aurika“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Lagunovienė.
Įmonėse organizuojamos kraujo donorystės akcijos dažniausiai vyksta jų patalpose – jei donorų susirenka mažesnis skaičius, jie kviečiami atvykti į Kraujo centrą.
„Išties patogu, kai darbuotojai gali paaukoti kraujo be papildomų išvykų. Tuo labiau rodomas pavyzdys ir likusiems darbuotojams – galbūt vienais metais likę stebėtojais, kitą kartą nuspręs prisijungti prie savanorių kraujo donorų. Būtent nuolatiniai kraujo donorai ir skatina tęsti šią gražią akciją įmonės viduje“, – tvirtina „Aurika“ atstovė.
Svarbu, kad prieš duodant kraujo žmogus gerai jaustųsi, būtų pailsėjęs ir sveikas, nestokotų skysčių.
Pasak jos, darbuotojai itin noriai aukoja kraujo bei ragina tą daryti ir kolegas – jei prireikia, ir už rankos palaiko, kad būtų drąsiau. Praeitą savaitę vykusios kraujo donorystės akcijos metu buvo surinkta 20 litrų kraujo – su tokiu kiekiu galima išgelbėti net 120 gyvybių.
Donorų aktyvumą lemia ir sezonas
Karas Ukrainoje paskatino kraujo donorus aktyviau aukoti kraują – klausiama, ar galima aukoti kraujo nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Tačiau šiuo metu kraujo komponentai nėra gabenami už Lietuvos ribų.
„Šiuo metu Kauno donorų aukojamas kraujas naudojamas tik Kauno klinikose gydomiems pacientams. Pertekliaus neturime, kad galėtume dalintis su kitais – išskirtiniais atvejais, jei Nacionalinis kraujo centras neturi resursų, padedame kitoms klinikoms. Kasdien donorų paaukoto kraujo dėka išgelbėjama virš 50 gyvybių – patekusių į nelaimingus atsitikimus, operuojamų ligonių bei gimdyvių, taip pat onkologinėmis ligomis sergančių pacientų. Vis dėlto nuolat stengiamės užtikrinti pakankamas kraujo komponentų atsargas tam atvejui, jei šalyje staiga išaugtų jų poreikis“, – teigia Kraujo centro atstovė.
Kraujo centro duomenimis, aktyviausi kraujo donorai būna rudens ir žiemos metu, kiek mažiau jų sulaukiama vasarą. Šventinis laikotarpis, kaip Kalėdos ar kitos didesnės šventės, taip pat paskatina didesnį kraujo donorų aktyvumą.
Pasak Kraujo centro donorystės akcijų organizatorės K. Bervinskaitės, sveikas žmogus gali aukoti kraujo kas 60 dienų, moterims rekomenduojama tą daryti ne dažniau kaip 4 kartus per metus.
„Kiekvieną kartą įvertiname kraujo donoro būklę, matuojame hemoglobino kiekį kraujyje ir kitus parametrus. Svarbu, kad prieš duodant kraujo žmogus gerai jaustųsi, būtų pailsėjęs ir sveikas, nestokotų skysčių. Taip pat atsižvelgiama ir į donoro svorį – jis turi būti ne mažesnis nei 50 kg“, – sako ji.
Kraujo donorais gali tapti tik pilnamečiai asmenys, įprastai kraujo donorams taikomas amžiaus cenzas iki 65 m. Vienos donacijos metu surenkama 450 ml kraujo, po jos rekomenduojama atsisakyti sunkios fizinės veiklos, vartoti daugiau skysčių ir valgyti saldumynus. Įprastai donorai po kraujo davimo gali tęsti savo dieną be didesnių trukdžių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...