NVSC: beždžionių raupai Lietuvoje neužregistruoti, tačiau rizika išlieka

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo gegužės 16 d. iki birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų. 3 313 patvirtintų ligos atvejų užregistruoti 26 Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse: Vokietijoje (943), Ispanijoje (802), Prancūzijoje (440), Portugalijoje (402), Nyderlanduose (257), Italijoje (159), Belgijoje (116), Airijoje (31), Austrijoje (25), Švedijoje (19), Danijoje (18), Vengrijoje (18), Norvegijoje (15), Lenkijoje (10), Rumunijoje (9), Slovėnijoje (9), Čekijoje (8), Graikijoje (6), Maltoje (6), Liuksemburge (5), Suomijoje (4), Islandijoje (4), Bulgarijoje (3), Latvijoje (2), Kroatijoje (1) ir Estijoje (1). Mirties atvejų neužfiksuota.

Didėjant registruojamų beždžionių raupų atvejų skaičiui įvairiose pasaulio šalyse, šios ligos atvejų valdymui ruošiamasi ir Lietuvoje.

Kaip plinta beždžionių raupai?

Beždžionių raupų virusas  į organizmą patenka per pažeistą odą (net jei akimi matomų odos pažeidimų nesimato), kvėpavimo takus arba gleivinę (akių, nosies ar burnos). Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos / gleivinių pažeidimus. Galimas užsikrėtimas beždžionių raupais ir nuo sergančio žmogaus, tačiau įprastai toks plitimas yra retas. Beždžionių raupų virusas nuo žmogaus žmogui gali plisti per kvėpavimo takų lašelius ilgai bendraujant veidas į veidą su sergančiu žmogumi, tiesioginio sąlyčio su pažeista oda ar šašais metu, sąlyčio metu su sergančio asmens drabužiais ar tekstilės gaminiais (pvz., patalyne, rankšluosčiais), esant artimam kontaktui lytinių santykių metu.

Ligos inkubacinis periodas – 5–21 d. (dažniausiai 6–13 d.). Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, padidėjusiais limfmazgiais, bėrimu.

Daugumai susirgusiųjų pasireiškia nesunkūs ar vidutinio sunkumo ligos simptomai, tačiau mažiems vaikams, nėščioms moterims, asmenims su nusilpusia imunine sistema kyla didesnė rizika susirgti sunkių formų liga.

Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, bet ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda

ELPKC vertinimu, šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems atsitiktinių lytinių santykių, taip pat asmenims, gyvenantiems su sergančiu asmeniu.

Sumažinti beždžionių raupų užsikrėtimo riziką padeda saugus lytinis elgesys, lytinių partnerių skaičiaus ribojimas, higienos laikymasis (reguliaraus rankų plovimas), artimo fizinio kontakto su žmogumi, kuriam būdingi ligos simptomai, vengimas.

Atsiradus nepaaiškinamiems bėrimams ir kitiems beždžionių raupų simptomams, ypač jei buvo keliauta užsienio šalyse, dalyvauta įvairiuose renginiuose, praktikuota nesaugi lytinė elgsena ar buvo sąlytis su asmeniu, kuriam diagnozuoti beždžionių raupai, reikėtų kreiptis į gydytoją diagnozei nustatyti.