Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialiste Simona Žukauskaite-Šarapajeviene.

– Buvo kalbama, kad beždžionių raupai nėra mirtina liga, tačiau ispanai panešė apie dvi mirtis. Kaip yra iš tiesų?

– Per ankstesnius protrūkius Afrikoje mirštamumas nuo beždžionių raupų siekė iki 11 proc. Taip pat gali pasitaikyti mirties atvejų dabartinio protrūkio metu, tačiau dauguma ligos atvejų yra lengvi arba vidutinio sunkumo. Mažesniems vaikams, besilaukiančioms moterims arba asmenims su nusilpusia imunine sistema yra didesnė rizika susirgti sunkesnėmis ligos formomis. Vertinant būtent šiuos mirties atvejus, reikėtų papildomai įvertinti ir šių asmenų sveikatos būklę.

Šiuo metu laikoma, kad didžiausią riziką susirgti turi sergančiųjų šeimos nariai bei lytiniai partneriai.

Kalbant apie ES šalis, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, iki liepos 28 dienos susirgimai registruoti 27 šalyse. Iš viso registruota daugiau nei 11 tūkst. ligos atvejų. Daugiausia susirgimų registruota Ispanijoje, Vokietijoje bei Portugalijoje.

– Ar yra grėsmių keliaujant?

– Grėsmių visada yra. Keliaujantiems asmenims reikėtų laikytis bendrųjų užkrečiamų ligų plitimą mažinančių priemonių: laikytis tinkamos rankų higienos, kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti saugią lytinę elgseną, riboti lytinių partnerių skaičių. Tačiau šiuo metu jos traktuoti kaip lytinių keliu plintančios ligos negalima, nes liga plinta ir kitais būdais. Gali plisti per kvėpavimo takų lašelius tiesioginio sąlyčio metu, taip pat kontaktuojant su odos pažeidimais, per užterštus aplinkos daiktus bei lytinių santykių metu. Šiuo metu laikoma, kad didžiausią riziką susirgti turi sergančiųjų šeimos nariai bei lytiniai partneriai.

– Kokia simptomatika, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Inkubacinis šios ligos periodas yra 5–21 diena, dažniausiai 6–13 dienų. Įprastai beždžionių raupai prasideda nespecifiniais simptomais: karščiavimu, nuovargiu, galvos skausmu, gali padidėti limfmazgiai, o per 1–3 dienas išsivysto bėrimas, kuris progresuoja. Gali prasidėti nuo rausvų dėmelių, jos progresuoja į pripildytas skysčio pūslytes, kurios išopėja, pasidengia šašu ir žmogus pasveiksta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar vakcinos jau atkeliavo į Lietuvą?

– Vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti šį mėnesį. Ši vakcina nėra skirta masinei imunizacijai. Bus svarstoma, kokios asmenų grupės galės skiepytis. ES šalys taiko gana skirtingas strategijas, bet didžiausias dėmesys skirtas medikams, laboratorijų darbuotojams. Taip pat vakcina gali būti skiriama ekspozicinei profilaktikai – asmenims po turėto sąlyčio. Vakcinacijos strategija priklauso nuo šalies epidemiologinės situacijos bei gautų vakcinos dozių.

– Ar raupų protrūkis gali būti susijęs su vasaros sezonu?

– Manyčiau, kad tai nėra susiję su vasara ir kelionėmis. Tai labiau siejama su žmogaus elgesio įpročiais. Šiuo metu svarbu praktikuoti saugią lytinę elgseną. Reiktų paminėti, kad prezervatyvų naudojimas neapsaugo nuo užsikrėtimo beždžionių raupais.

– Ko galima tikėtis artinantis rudeniui?

– Šiuo metu stebimas atvejų didėjimas. Šalys pradėjo taikyti tam tikras vakcinavimo strategijas, žmonės yra šviečiami, informuojami. Labai daug kas priklauso nuo pačių asmenų ir jų elgesio. Skatiname visus elgtis atsakingai.