Anykščių ligoninės vadovas jaučia tiek įstaigos, tiek pacientų pulsą.

„Ar jie nesigydo, ar neskuba gal kreiptis, laukia, kol pablogės ir tada greitoji juos atveš. Tuomet nereikės ir eilės laukti“, – sakė Anykščių ligoninės direktorius Dalis Vaiginas.

„Išbaidyti nuo daktarų nori, nuo visko, kad nebeeiti daugiau į polikliniką. Ramiai numirsime namuose be jokių gydytojų“ – sarkastiškai kalbėjo poliklinikoje kalbintas senjoras.

„Liūdnas vaizdas darosi“, – antrino kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastebime, kad savo sveikata rūpintis patiems nėra paprasta dėl negerėjančio prieinamumo pas gydytojus“, – komentavo D. Vaiginas.

Tačiau niūrius debesis ministerija toliau sklaido žiniomis apie reformą. Įstaigų tinklas bus pertvarkomas prisitaikant prie visuomenės poreikių.

„Kažkuria prasme ketiname ją lipdyti iš naujo“, – konstatavo sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Tinklui pertvarkyti numatoma beveik 418 milijonų eurų, nors savivaldybės norėjo trijų milijardų.

„Vien tas disbalansas rodo, kad tų ministerijos žadamų finansų tikrai neužteks. O kad bus išbalansuota visa sistema, tai irgi yra akivaizdu“, – teigė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Tų ministerijos žadamų finansų tikrai neužteks. O kad bus išbalansuota visa sistema, tai irgi yra akivaizdu.

Milijonų dalybos prasidės jau šių metų pabaigoje, o paraiškų teikimas – vasarą. Su ekspertais ministerija pateikė ir analizę, jog per artimiausius dešimt metų Lietuvoje labiausiai išaugs ambulatorinių paslaugų poreikis. Reikės daugiau dienos stacionaro, reabilitacijos ir skubios pagalbos, nes visuomenė sensta.

„Žiūrint dešimt metų į priekį yra padaryta prognozė, kaip kiekvienoje savivaldybėje galėtų atrodyti tas planas, kokios prognozuojamos paslaugų apimtys“, – sakė A. Dulkys.

Nors gyventojų mažėja ir paslaugų poreikis didės, čia norima pokyčio, jog būtiniausias paslaugas gyventojai galėtų gauti šalia namų, savo arba artimiausioje savivaldybėje.

„Ir mažose gydymo įstaigose galėtų būti suteikiama apie 80 proc. paslaugų. Šiandien, deja, tų tiekiamų paslaugų apimtys siekia tik 40–60 procentų“, –  aiškino sveikatos apsaugos ministras.  

„Bandoma įtikinti, kad tai veiks, bet kaip veiks konkrečiai, visiškai nepaaiškinama“, – svarstė A. Gerliakienė.

Trumpiau tariant, įstaigose bus keičiamas bendradarbiavimo modelis sutelkiant paslaugas.

„Jie nori suvaryti viską į tuos savivaldybių sveikatos priežiūros centrus. Mano akimis – tai kolektyvizacijos procesas, kuris dabar vyksta sveikatos sistemoje“, – negailėjo kritikos A. Gerliakienė.

Sveikatos centrų kūrimas prasidės nuo šių metų rugpjūčio. Ministerija toliau kalba apie esamas problemas, jog dalis pacientų jau ir dabar, nors paslaugas galėtų gauti arti namų, jų nenori, nes vietiniais medikais nepasitiki. Keliauja į didžiuosius miestus.

„Ir, galbūt negražiai pasakysiu, užkimšo koridorius universiteto ligoninėse“, – skėsčiojo rankomis A. Dulkys.

Sako, kad apie 50 proc. mažų ir vidutinių savivaldybių pacientų savo gydymo įstaigas jau paliko.

„Važiuoja net šapo iš akies išsiimti. O kalba eina būtent apie tai, kad apie 80 proc. paslaugų galima teikti ir mažoje gydymo įstaigoje“, – teigė A. Dulkys.

Pati ministerija prisipažįsta, kad dalyje savivaldybių tai bus sunku įgyvendinti.

„Šiose savivaldybėse patys gydytojai tiesiog užgesins šviesą savo gydymo įstaigose. Tai yra tokia žinutė“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.

O kad šviesos gesinti nereiktų, teks pritraukti tam tikrų specialistų.

„Yra kelios sritys, kur labai stipriai visiems trūks. Pavyzdžiui, – rentgeno ultragarso, reabilitacijos“, – teigė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Kaip strategiją piešianti ministerija žada pritraukti jaunų specialistų regionuose? Sako, kad yra trys būdai.

„Pirmiausiai reikia žinoti, kurie žmonės studijuoja iš vieno ar kito regiono, nes įprastai  jie grįžta į savo aplinką“, – sakė D. Jankauskienė.

Viltys dedamos ir į rezidentus.

„Jauni medikai nelinkę atvykti, nes nemato ateities perspektyvų“, – kalbėjo D. Vaiginas.

„Yra vyriausybės nutarimas, kad 35 proc. rezidentūros praktikos būtų atlikta regiono įstaigose“, – aiškino D. Jankauskienė.

Trečias žingsnis – socialinės garantijos.

„Kad pritrauktume žmogų dirbti rajonuose, yra tam tikri bonusai. Tai – gyvenamasis būstas, vaikų darželiai, didesnis darbo užmokestis“, – kalbėjo D. Jankauskienė.