- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbėdamas apie vakcinacijos procesą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis pabrėžia, kad šiuo metu būtina žeminti vakcinacijos kartelę. „Reikia pradėti skiepyti jau 60-mečius, 50-mečius, nes tai yra karta, kurioje yra daugiausiai dirbančiųjų, daugiausiai kontaktuojančių“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo specialistas.
Pasak infektologo A. Laiškonio, šiuo metu situacija karantino laisvinimui nėra itin palanki. „Aš manau, kad dabartinė situacija yra nelabai palanki, tačiau tas ribojimas kelionių tarp savivaldybių yra tikrai labai sunkus ir turbūt jau išsisėmė. Žmonės randa begalę visokių priežasčių apeiti šį ribojimą. Tą mes matėme per Velykas. Čia turbūt didžiulis krūvis tenka mūsų policijai, kuri dirba. Tačiau vis dėlto pagrindinis, mano manymu, dalykas turėtų būti testavimas, vakcinavimas ir pats didžiausias dalykas – žmonių sąmoningumas. Žmonės, ar mes dedame vienas pastangas, ar kitas, mūsų žmonių atsipalaidavimas dabartiniu metu yra tikrai labai didelis, tą rodo ir visa epidemiologinė situacija“, – teigė profesorius.
Komendanto valanda – už ar prieš?
Problema didžiausia, kad nesame tikri, kiek ir kada, kokių skiepų gausime. Dėl to susidaro toks stūmtraukio efektas.
„Dėl komendanto valandos – tai kaip pulsuojanti banga. Šalys jau ne kartą bandė tai daryti, praeina kuris laikas – sumažina tą griežtumą, kuris laikas praeina (padidina, – red. past.). Praktiškai tai paskutiniu metu didelės reikšmės ir neduoda. Vis dėlto, pagrindinis dalykas, ko mes laukiame ir ko tikrai tikimės, yra vakcinacija. Kuo mes galėsime greičiau paskiepyti kuo daugiau žmonių ir jeigu jie supras, kad skiepai tikrai labai reikalingi, tuo mes greičiau artėsime prie galimų atlaisvinimų“, – vakcinacijos svarbą akcentavo A. Laiškonis.
„Jei mes kasdien turėtume vakcinos ir po 14-15 tūkst. piliečių paskiepytume, mes tikrai labai greitai galėtume artėti prie tos ribos, kuri yra mums reikalinga. Dar prisiminkime, kad dalis mūsų gyventojų yra persirgę ir jie taip pat turi imunitetą. Mums tai būtų labai didelis palengvinimas. Problema didžiausia, kad nesame tikri, kiek ir kada, kokių skiepų gausime. Dėl to susidaro toks stūmtraukio efektas“, – mintimis dalijosi profesorius.
T. Biliūno / Fotobanko nuotr.
Premjerė tvirtino, kad šį mėnesį turėtume gauti apie pusę milijono vakcinų, t. y. po 100 tūkst. per savaitę. „Taip, aš tą girdėjau. Jeigu mes tikrai gausime tokį kiekį, ir jeigu mes visus sugebėsime paskiepyti, tai bus labai ženklus žingsnis į priekį ir tikrai mes galėsime pradėti kalbėti apie tai, kad sergamumas pas mus yra žymiai mažėjantis. Bet kuo galime pasidžiaugti, kad mas mus mirčių dabar yra mažiau. Čia yra irgi jau geras dalykas“, – kalbėjo A. Laiškonis.
„Daugiau problemų kelia, mano galva, rajonuose gyvenantys senjorai, iki kurių skiepas labai sunkiai ateina, nes jie neturi nei mobiliųjų telefonų, apskritai susisiekimo priemonės yra gana sudėtingos. Apie juos reikia pagalvoti ir, be abejo, žeminti kartelę, pradėti skiepyti jau 60-mečius, 50-mečius, nes tai yra karta, kurioje yra daugiausiai dirbančiųjų, daugiausiai kontaktuojančių“, – teigė profesorius.
Kada verta pradėti ruoštis imuniteto pasui?
Seimo vicepirmininko, Laisvės partijos atstovo Vytauto Mitalo teigimu, judėjimo ribojimų priemonė yra išsisėmusi. „Situacija, mano supratimu, išlieka sudėtinga, bet atskiri ribojimai turi būti matuojami ir pagal tai, kiek jie konkrečios naudos sukuria, kiek gyventojai jų laikosi. Kalbant apie judėjimo apribojimus, mes matėme tikrai didelį mobilumo sumažėjimą tada, kai tie ribojimai buvo įvesti rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje, bet dabar matome – tą patvirtina ir epidemiologai, ir Sveikatos apsaugos ministerija – kad išsisėmusi ši priemonė ir verta ieškoti kitų. Nematyčiau čia didesnės intrigos“, – teigė V. Mitalas.
Norėčiau matyti šviesą tunelio gale, kad, kalbant apie švietimą, moksleiviai galėtų bent trumpam grįžti į mokyklas dar nesibaigus šiems mokslo metams atskiromis klasėmis, kažkokiu persidengiančiu scenarijumi.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, nereikia skubėti įvesti imuniteto paso ir rimtai svarstyti visus su tuo susijusius aspektus. Tą patį sako ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – pasas pradėtų veikti tada, kai vakcina bus prieinama visiems gyventojams, tada būtų logiška turėti imuniteto pasą. Rizika paprasta – kadangi neturime laisvo priėjimo prie vakcinos, tai įtvirtintų žmonių segregaciją, diskriminaciją – vieni turi privilegiją, kiti ne. Kita pozicija – kodėl žmonės turi kentėti ir laukti, jeigu jau yra gavę skiepą?
„Man atrodo, kad mes imuniteto pasą turėsime neišvengiamai. Klausimas, ar dabar mes jam pradedame ruoštis, susidėliojame visas tvarkas, kaip matome, kad jis Lietuvoje galėtų veikti, visus klausimus apsvarstome ir ruošiamės jo įvedimui, ar tiesiog laukiame, kol kažkas už mus padarys tą juodą darbą ir tikriausiai padarys vėliau – turiu omenyje Europos Sąjungos iniciatyvą tokią sistemą sukurti ir neaišku, kiek ji atlieps Lietuvos lūkesčius. Ruoštis reikia jau dabar ir pilnu greičiu. Yra Izraelio pavyzdys, kuris skiriasi nuo Lietuvos tuo, kad ten yra daugiau vakcinuotų žmonių. Bet yra ir Danijos pavyzdys, kuri yra panašaus dydžio kaip Lietuva ir vakcinavimo tempas yra panašus ir su imuniteto pasu gyvena jau kurį laiką. Tiesa, ten testavimo apimtys yra gerokai didesnės. Manau, kad ne tik masinis vakcinavimas gali būti papildoma pavara jungiantis imuniteto pasui, bet taip pat ir testavimo apimčių didėjimas“, – teigė V. Mitalas.
„Man labiausiai širdį skauda dėl dviejų dalykų, dviejų didelių sektorių: švietimo ir kultūros. Norėčiau matyti šviesą tunelio gale, kad, kalbant apie švietimą, moksleiviai galėtų bent trumpam grįžti į mokyklas dar nesibaigus šiems mokslo metams atskiromis klasėmis, kažkokiu persidengiančiu scenarijumi. To reikia, kaip ir praėjusį karantiną, kuris buvo kiek trumpesnis, pradėti ruoštis sėkmingai rudeniui, tikėkimės, normaliems mokslo metams, apibendrinti šiuos mokslo metus, kurie įvyko ir siekti pagerinti psichologinę vaikų savijautą yra būtinas dalykas. Labai norėčiau, kad visuose atlaisvinimo planuose švietimo sektorius būtų įtrauktas į vieną iš tų sektorių, kuris turi prioriteto tvarka būti atlaisvintas kažkada šį pavasarį“, – teigė V. Mitalas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...