- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigė, kad sergamumo koronavirusu entirekordus mušime ir toliau. Taip pat ji ragina negalvoti, kad omikron atmaina yra nepavojinga bei nekelia rizikos sveikatai.
Savo įžvelgomis R. Lingienė pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Rekordus mušime ir toliau. Faktas. Nuo to jau niekur nepabėgsime. Užsikrėtimų skaičiai – apie kokius anksčiau net negalėjome pagalvoti ir tai dar, toli gražu – ne pabaiga. Tikrai neatsargu galvoti, kad ši atmaina yra nepavojinga ar nekelia rizikos mūsų sveikatai. Kad ji nepaliks jokių pasekmių. Kad ji – kaip paprastas peršalimas. Tai netiesa. Tai blogiausia, kuo galima įtikėti. Netikite, paklausykite mūsų medikų“, – patarė ji
R. Lingienė pridūrė neneigianti, kad pasiskiepiję omikron prasirgs lengviau kaip ir, vylėsi ji, bet kuria kita Sars-Cov-2 atmaina. Tačiau, pasak NVSC Vilniaus departamento direktorės, yra dalis ir tokių, kuriuos nebūtinai apsaugos skiepai, ar jų stiprus organizmas, tobuli plaučiai ar geras imunitetas.
„Šitas virusas tuo ir klastingas, kad neretai sunkiai suserga ir tie, kurie nesitiki. Ir infekcija susargdina taip, kad kartais išjungia net stipriausius. Visai neseniai turėjau įdomų pokalbį su kolegomis užsienyje. Tarp jų buvo ir medikų. Ir jie sutartinai teigė, kad netolimoje ateityje mūsų laukia kitas iššūkis – išsiaiškinti šios ligos pasekmes, nes tai, kas yra nutikę su kai kuriais pacientais – kol kas netelpa į įprastus medicinos mokslo rėmus. Anot jų, skaičiuojama aibė atvejų, kuomet profesionalūs sportininkai per porą mėnesių tapo prikaustyti prie neįgaliųjų vežimėlių ir be pagalbos negali net iki vienos vietos nueiti, nors buvo pasiskiepiję, jau nekalbant apie itin sveiką gyvenimo būdą... Tad nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų“, – akcentavo R. Lingienė.
Nors ir turime milijonus atvejų, kuomet ligos išeitys sunkesnės ar lengvesnės, ar net ir nieko nejuntama užsikrėtus, turime ir tūkstančius išimčių, netilpusių į nei vieną iš jų.
Pasak jos, įtikėti, kad Sars-Cov-2 jau nebėra pavojingas, būtų didžiausia klaida. Ir ne todėl, kad jis izoliuoja tūkstančius mūsų kiekvieną dieną, o dėl to, kad nežinome, kas bus po to.
„Nors seniai aišku, kad viršsvoris, širdies ir kraujotakos problemos ir kitos lėtinės ligos gali apsunkinti ligos eigą, tačiau kiekvienas iš mūsų esame indvidualus mechanizmas su visas savo pliusais ir minusais, atskiromis kodų sistemomis. Tad kaip šis virusas paveiks kiekvieną, prognozuoti labai sunku. Ačiū dievui, jau bent žinome, kaip su juo kovoti, tačiau apie po susitikimo su juo likusius padarinius duomenų pakankamai dar neturime. Ir tai visiškai suprantama. Medikų ir mokslo bendruomenės pastangos jau dvejus metus yra nukreiptos specifinės prevencijos ir efektyvių gydymo metodų paieškai. Visa kita dar nėra jų prioritetas. O tai – didelė mįslė mums visiems. Maža to, Lietuvoje daugiausiai mirštama būtent nuo širdies ir kraujotakos ligų. Viena iš priežasčių – sistemiškai metų metais nepakankamas žmonių dėmesys savo sveikatai, dėl to daug kas net nežino apie savo per aukštą cholesterolį, kraujagyslių būklę ar padidėjusį spaudimą. Prie to pridėkime dar ir tai, kad esame senėjanti tauta. Mačiusi daug. Ir deja, bet mūsų senjorai dar negyvena pilnaverčio gyvenimo, lyginant su vokiečiais, šveicarais ar italais. Jų sveikatos, emocinė, psichologinė būklė tikrai ne tokia, kokia šių šalių gyventojų. Ir visa, kas aprašyta aukščiau, papildžius įvairiomis kaimynų ar giminių „naujienų“ interpretacijomis apie atlaisvinimus kitose šalyse sau patogia linkme, nuovargį nuo „valdžios grūmojimų ar aiškinimų“ kaip gyventi ar elgtis, pagaliau, kartais grynai politiniais, neretai net specialistams nesuprantamais sprendimais, gausime puokštę priežasčių, padėsiančių šiai atmainai skrieti per mūsų brangią Lietuvą nenumaldomu greičiu“, – feisbuke rašė R. Lingienė.
Ar galime padaryti ką nors kitaip? – klausė ji. „Manau, kad taip. Pradėkime nuo to, kad reikia pasisaugoti, kiek įmanoma. Bet pasisaugoti ne tik nuo užsikrėtimo, bet ir nuo pasekmių, kurios dar gali laukti mūsų vėliau – jau persirgus. Ir apie tai kalbama per mažai. Izraelis jau fiksuoja nauja omikron atmainą, kuria užsikrečia vis daugiau – BA.2 omikron. Mokslininkai spėja, kad ji netrukus gali tapti dominuojančia, kurios užkrečiamumas yra net 1,3 karto didesnis nei omikron nr. 1. Tuo tarpu, anot Danijos kolegų, šis skaičius – ne 1,3, o net 1,5. Pozityvi žinia – vakcinos apsaugo nuo jo net 70 proc. arba 7 proc. daugiau nei nuo omikron (63 proc.) Tad ateina laikas pagalvoti, ne tik ar nebaisu susirgti, bet ir apie tai, ar likusį gyvenimą norite praleisti: negalėdami užmigti ir normaliai miegoti, susikoncentruoti, įprastai mąstyti, likti silpnais – be jėgų ir nuvargusiais be priežasties, pastoviai jausti raumenų skausmus, susirgti depresija? Trumpai tariant, ar norite rizikuoti atsisakyti pilnaverčio normalaus gyvenimo? Arba dar daugiau – likusį gyvenimą nugyventi su pažeista širdimi, kvėpavimo takų problemomis, pakenktais plaučiais, silpnesne kraujotaka ar šlubuojančiais inkstais, jau nekalbant apie protinę veiklą. Jei atsakymas „Ne“ ir tokia perspektyva neįkvepia – pasisaugokite maksimaliai ir pasaugokite kitus, kol ne vėlu. Stiprinanti dozė padės, o dar pridėjus protą ir atsakomybę, viso to galėsite išvengti“, – patarė NVSC Vilniaus departamento direktorė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prahos ligoninė per klaidą moteriai atliko abortą
Vienoje Prahos ligoninių nėščiai moteriai per klaidą buvo atliktas abortas. ...
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...