Tarp paauglių daugėja valgymo sutrikimų: ką daryti?

  • Teksto dydis:

Pasak specialistų viena iš dažniausių vaikų ir paauglių psichikos ligų – valgymo sutrikimai. Skaičiuojama, kad vis daugiau jaunuolių susiduria su šia liga. Apie valgymo sutrikimus LNK žurnalistė kalbėjosi su gydytoja vaikų ir paauglių psichiatre Goda Zubkaite.

– Ar daug valgymo sutrikimų tarp vaikų ir paauglių?

– Tai – viena iš dažniausių vaikų ir paauglių psichikos ligų. Vakarų šalyse pastebima, kad maždaug vienas iš trijų keturių paauglių susiduria su valgymo sutrikimais ar valgymo sutrikimų požymiais. Tendencija didėja. Per pastarąjį dešimtmetį bendras paplitimas padidėjo nuo 3,5 iki 8 proc. Tai – gana ženklus skaičius. 

– Kodėl tokių sutrikimų daugėja?

– Vienos priežasties tikrai nėra. Manoma, kad tai susiję su besikeičiančiu gyvenimo būdu, aplinkybėmis, kuriose esame, iššūkiais, su kuriais susiduria paaugliai. Priežastys – labai kompleksinės. Tikrai didelę reikšmę turi genetinis pažeidžiamumas: maždaug 50 proc. rizikos susirgti sudaro genetinės priežastys. Kiti svarbūs veiksniai  (psichologiniai, aplinkos) – savivertė, santykis su kūnu, santykiai šeimoje, patyčių patirtis ir kt. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip atpažinti, kad vaikas turi sutrikimą? Kokie požymiai tai išduoda?

– Pirmas, kas gali kelti susirūpinimą – pasikeitę maitinimosi įpročiai, ženklesni svorio pokyčiai. Jei paauglys pradeda slėpti maistą, nebevalgyti kartu, daugiau atsiriboja. Tam tikri nespecifiniai požymiai: dirglumas, nuotaikos kaita. Galėtų kelti susirūpinimą ir įtarimą, jei paauglys pasisako apie kaltės, gėdos jausmus pavalgius – valgymas tampa kančios ir įtampos šaltiniu. 

– Kaip suprasti: tai – mada ar rimtas surikimas?

Kai kalbame apie valgymo sutrikimus, nebepavyksta sustoti, nebepavyksta valgyti nuosekliai, pakankamai, reguliariai. Tai tampa kovos lauku, tuo, kas kelia gėdą, jausmą, kad esi netinkamas, nepakankamas, menkavertis.

– Mada turėtų būti kažkas laikino, kas praeina, pabandymas, eksperimentas. Ir tikrai daug žmonių per gyvenimą pabando laikytis dietos, paeksperimentuoti, keistis tame, kaip valgo. Kai kalbame apie valgymo sutrikimus, nebepavyksta sustoti, nebepavyksta valgyti nuosekliai, pakankamai, reguliariai. Tai tampa kovos lauku, tuo, kas kelia gėdą, jausmą, kad esi netinkamas, nepakankamas, menkavertis.

– Ką daryti šeimoje, kad neatsirastų vaikams valgymo sutrikimų?

– Pagrindiniai dalykai: teigiamas santykis su kūnu, jausmas, kad kūnas yra geras, tinkamas, pakankamas; nuoseklūs mitybos, fizinio aktyvumo įpročiai, sveika gyvensena, palaikantys santykiai šeimoje.

– Gal šeimoje reiktų vengti kalbų apie svorį, svorio svarbą?

– Taip, ypač iki paauglystės tikrai svarbu būtų, kad kūnas nebūtų centrinė tema nei teigiama, nei neigiama prasme. Kad nebūtų akcento į tai, kaip kūnas atrodo, ar tai siejasi su žmogaus gebėjimu ar pasitikėjimu. Paauglystėje jau neišvengiamai kūnas yra svarbi tema, paaugliams yra svarbu, kaip jie atrodo. Tuo metu svarbiausia – skatinti paauglį gerai jaustis su savo kūnu: kaip jį pamilti, kaip su juo jaustis gerai. 

– Jei šeimoje viskas gerai, ar gali tokias mintis vaikas atsinešti iš mokyklos?

– Neabejotinai, aplinkos veiksniai, tas vadinamas „lieso kūno kultas“, kuris jau po truputį keičiasi, bet tai yra svarbu. Dar daug manymo, kad liesumas yra susijęs su sėkme, įsitvirtinimu visuomenėje, pasitikėjimu savimi. Tai gali pasirodyti kaip patrauklus sprendimas, jai tuo metu nesijaučiu gerai, nepasitikiu savimi ar tiesiog atrodo, kad kažkas su manimi ne taip, jaučiuosi nemylimas ar atstumtas. 

– Ką daryti, jei vaikui jau pasireiškė valgymo sutrikimas?

– Pirmiausia – pasikalbėti su paaugliu, kas atsitiko, kas pasikeitė. Nevertinant, nekritikuojant, pagarbiai. Paprašyti įvardinti tuos du dalykus, kurie kelia nerimą. Ir tada spręsti, kur kreiptis. Vienas iš paprastų būdų – paskambinti į valgymo sutrikimų liniją, kuri gali padėti suprasti, kiek rimta yra problema. Kita galimybė – kreiptis į specialistus. Skirtingi gydytojai gali padėti susiorientuoti. O jei jau akivaizdu, kad valgymo sutrikimas yra, verta kreiptis į Valgymo sutrikimų centrą, kur gali padėti su tęstiniu gydymu ir kompleksine pagalba. 

– Gydymas yra trumpalaikis ar trunka visą gyvenimą?

– Yra duomenų, kad apie 80 proc. valgymo sutrikimų, buvusių paauglystėje, gali visiškai pasveikti. Ir apie 10-20 proc. gali tapti ilgalaike arba lėtine problema. Bet mes sakome, kad vidutinė sirgimo trukmė yra 2–5 metai. Todėl ir kalbame apie ilgalaikę tęstinę pagalbą. 

– Ar šiam sutrikimui būdingas pasiskirstymas lytimis? 

– Taip, kai kalbame apie klasikinius valgymo sutrikimus, tokius kaip nervinė anoreksija ar nervinė bulimija, tuomet santykis yra maždaug 10:1, kai 10 – merginos ir 1 – vaikinas. Kai kalbame apie persivalgymo sutrikimą, tuomet jau skirtumas žymiai mažesnis, maždaug 3:2. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anot Dulkio

Anot Dulkio portretas
Reikia mažinti lovų skaičių, gydymo trukmę ir pacientų su valgymo sutrikimais sumažės. Vaikų ir paauglių psichiatras filas prof. Dainius Pūras taip yra nurodęs Dulkiui daryti reformą. O visus pinigėlius skirti jo nevyriausybininkams plauti pinigėliams, skaityti paskaitėlėms, kad teisingai būtų panaudoti pinigai. Tragikomikai. Nėra nei vieno stacionaro vaikams ir paaugliams gydyti valgymo sutrikimus.

Anoniste

Anoniste portretas
tavo žiniai paaugliai gave koki eura dienai pavalgyt jį išleidžia visai kitiems sau būtiniems reikalams. Manai dabar visi apsirije kuomet šeimos ant kruopų ir makaronu sėdi o tėvai girdėdami vaiko ,,nenoriu" turi jam prievarta tas kruopas kimšt? Augančiam organizmui reikalinga mėsa, vaisiai ir net šokoladas. Kad kaulai stiprėtų kraujas nenusėstų ir galva veiktų normaliai. O ar daug įpirksi tokių produktų?

Anonimas

Anonimas portretas
apsirijimas dabar vadinamas sutrikimu
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių