- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujieji metai dažnai sutampa su pažadais sau apie pradėjimą sportuoti. Su tokiais trumpalaikiais sportininkais tenka susidurti ir treneriui Vytautui Gustaičiui, pasakojama LNK reportaže.
– Taigi, koks tas sausis įprastai būna? Koks jis dabar, šiais metais, ar padaugėja naujametinių sportininkų?
– Sausio mėnuo visada būna treneriams ir sporto klubams užimčiausias. Būna kartais, kad netgi ir pečiais tenka pasistumdyti dėl vietos sporto klube.
– O ar jau jaučiate naujametinių sportininkų entuziazmą?
– Taip, dar sutapo taip šiais metais, kad pirma savaitė su atostogomis daug kam sutampa, tai manau, kad kitą savaitę bus pats pikas. Jis turėtų trukti geras tris savaites. Paskui entuziazmas pradeda kristi.
– Kiek parako užtenka tiems naujametiniams pažadams įgyvendinti?
– Labai įvairiai. Sakyčiau sausio mėnesio pradžioje tai yra tie vadinami „sausinukai“. Jiems užtenka trims ar keturioms savaitėms, vasario mėnesį jau pradedame pastebėti, kad salės tuštėja. Tada ateina balandžio mėnuo, tuomet žmonės pradeda ruoštis pliažui. Ir tada visi ateina vardan ryškaus kūno.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O nuo ko reikėtų pradėti? Ar užtektų pradžioje ėjimo, bėgiojimo?
– Tikrai taip. Nors ir pradedant nuo ėjimo, tai visiškai tobulas variantas, kad pajaustume, kaip mūsų širdutė nori bėgti, kaip judesys atrodo. Šitaip išvengsite didelio šoko pradėjus sportuoti.
– O būna, kad entuziazmas liejasi per kraštus, ambicijos didžiulės, bet širdelė ir sveikata nelabai leidžia?
– Čia ir yra pati didžiausia problema. Man, kaip kineziterapijos atstovui, sakyčiau. Žmonės ateina ir nori greitai, daug, visko čia ir dabar. Ypatingai reikia įsivaizduoti, kai mes pasėdime ofise devynias ar dešimt valandų ir tada atėję į sporto klubą norime visko. Ne, taip negalima. Mūsų kūnas tam nepritaikytas, jam reikia adaptacijos, tą reikia daryti iš lėto.
Turime paklausyti širdelės, ko mes iš tikro norėtume.
– Mityba ir sportas – tai neatsiejami dalykai?
– Neatsiejami būtinai. Jeigu mes norime jaustis gerai, tam, kad tik dėl savijautos, jeigu tik pradėsime sportuoti bus labai gera pradžia. Čia nekalbant apie mitybą. Bet jeigu norėsime vizualiai kažkokį rezultatą išspausti, niekaip kitaip nebus.
– Bėgimas labai populiaru, kai kurie tai renkasi vietoje sporto klubo. Ką darome blogai, savarankiškai nutarę tiesiog pabėgioti?
– Pagrindinė klaida ta, kad visi įsivaizduoja, jog gali bėgti. Aš, tarkime, atėjau, pradėjau ir bėgsiu. Čia yra raiščių, sausgyslių, raumenų adaptacija. Mes turime prie to prisitaikyti kaip ir prie bet kurio kito sporto. Tiesa, bėgimas mums yra natūralesnis. Esame pripratę, tai darbe kažkur pabėgame, tai namuose, jeigu reikia. Bet esminės klaidos tos, kad žmonių siekiai yra per dideli vienai dienai. Jie nori bėgti daug „aš bėgsiu“, „aš greitai“.
Kita problema – jie prisimena save jaunystėje. Savo galvoje žmonės tebėra dvidešimties metų, bet kūnas dažnai būna 40-ies, 50-ies metų. O elgesys lyg kūnas būtų 20-ies. Iki darbo seniau būdavo dvidešimt minučių, o dabar gal jau trisdešimt. Reikia įsivertinti.
Pradžiai išbėkime, pabėgiokime, pažiūrėkime, ar mums tai komfortiška. O tuomet, kaip ir visur kitur, planas, reikia kreiptis į specialistą.
– O moterims ką reiktų pasirinkti: sporto klubą, grupines treniruotes ar verčiau rinktis baseiną, greitą ėjimą?
– Oi, užsiėmimų yra N+K. Populiarėja būreliai, tinkliniai, krepšiniai ir t. t. Seniau gal tik vaikai tuo užsiimdavo ar suaugę, kurie siekia tame karjeros. Šiuo metu visi gali daryti, kas ką nori. Atsakymas paprastas: turime paklausyti širdelės, ko mes iš tikro norėtume. Aš galbūt nueisiu į plaukimą, man nebus komfortiška, mano plaukimo užsiėmimai tetruks mėnesį laiko. Reikia atsižvelgti, ko aš norėčiau, kas man patiktų, kad mano sportas truktų ilgiau.
– O ar yra būdų nesportuojant ir būnant namuose sumažinti svorį ir jaustis gerai?
– Gaila, tokio recepto dar neišradome nei aš, nei mano kolegos. Labai norėtųsi, bet, deja. Nieko nevalgę jausimės gerai gal dienelę. Gal. Bet ne ilgiau, neapžaisime šito dalyko. Reikia judėti, reikia valgyti, reikia maitintis ir visur reikia proto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...