Daug metų atidėlioja

Lietuva jau 18 metų atidėlioja ES teisės reikalavimą, kad vienu metu vaistinėje dirbtų bent vienas vaistininkas. Paskutinį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją – 2020 m., Farmacijos įstatyme įrašęs, kad punktas „Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“ įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.

Tačiau dabar Seime grindžiamas kelias daug menkesnį išsilavinimą nei vaistininkų turintiems farmakotechnikams toliau leisti dirbti beveik visiškai savarankiškai. Pagal Seimo Sveikatos reikalų komiteto pateiktą projektą, vaistinės patalpose darbo laiku turėtų dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai, nesant vaistininko, dirba jo padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs profesinę kvalifikaciją, kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis.

Kai vaistinėje dirbi vienas, net į tualetą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie tai, kad negali nei arbatos atsigerti, nei pavalgyti.

„Toks sprendimas būtų nesąžiningas mūsų, dėl gąsdinimų ES reikalavimais išlyginamąsias studijas baigusių ir vaistininkais tapusių farmakotechnikų, atžvilgiu“, – sako kalbintos buvusios farmakotechnikės. Su „Kauno diena“ jos sutiko kalbėtis anonimiškai.

Kaunietė Vaiva (vardas pakeistas) 1990 m. įstojo studijuoti farmakotechnikos specialybės tuometėje P. Mažylio medicinos mokykloje (dabar – Kauno kolegijos Medicinos fakultetas).

„Mes iš esmės buvome ruošiami vaistų gamybai, kurios nepriklausomoje Lietuvoje greitai nebeliko, ir mes išėjome dirbti į vaistines. Tačiau vis pasigirsdavo gąsdinimų, kad pagal ES reikalavimus nuo 2016 m. mes iš viso nebegalėsime jose dirbti – liksime bedarbiai. Apie farmakotechniko, kurį prižiūri vaistininkas, darbą tuo metu niekas nekalbėjo. Todėl nusprendžiau siekti vaistininko išsilavinimo. Kauno kolegijoje baigiau vienus metus trukusias išlyginamąsias studijas ir 2004 m. įstojau į tuomečio Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – red. past.) išlyginamąsias studijas vaistininko specialybei gauti. Kurse mūsų buvo apie 50. Manau, daugelis mano kursiokų nebūtų siekę vaistininko išsilavinimo, jei būtų žinoję, kad iki pensijos galės netrukdomi dirbti vaistinėse farmakotechnikais. Daugiausia žmonių į tas studijas ėjo, nes galvojo, kad kitaip liks be darbo. Tačiau leidimai farmakotechnikams savarankiškai buvo vis pratęsiami“, – prisiminė Vaiva.

Baisiausi metai

Panašiu laiku kaip Vaiva iš farmakotechnikės į vaistininkes persikvalifikavo ir Saulė (vardas pakeistas) iš Jurbarko. Tuos puspenktų metų, kiek truko persikvalifikavimo studijos kolegijoje ir universitete, moteris vadina baisiausiais jos gyvenime: „Nuolat nepailsėjusi, pervargusi, visą laiką dirbanti arba besimokanti. Kaip ir daugelis mano kursiokių, dėl studijų nenorėjau prarasti darbo. Be to, kitaip nebūčiau galėjusi susimokėti už studijas ir išlaikyti dukters. Taigi, reikėjo nuolat arti. Įsivaizduokite: darbo dienomis visu krūviu dirbi, ketvirtadienį nuo pietų vyksti mokytis į Kauną ir grįžti tik šeštadienį vakare. Sekmadienį – į darbą. Po darbo nuolat mokaisi, rengiesi atsiskaitymams. Esi nuolat persitempusi, balansuoji ant nervinio išsekimo ribos. Taip trejus metus. Dėl to ne viena šeima iširo. Buvo daug streso, ašarų. Aš pati iš savo dukters, kurią tuo metu auginau viena, vogiau laiką, neskyriau jai užtektinai dėmesio. Dabar aiškėja, kad visai be reikalo eikvojau savo pinigus, sveikatą, laiką, buvau apleidusi vaiką. Mes, 50-mečiai, ir pensijos sulauksime, kol išimtis farmakotechnikams dirbti savarankiškai galios.“

Pozicija: „Vaistinės, matyt, nenori, kad vienoje pamainoje dirbtų dviese“, – sako vaistininkai.

Vaiva prisiminė, kad į išlyginamąsias studijas universitete žmonės važinėjo iš Skuodo, Palangos ir kitų tolimų regionų.

„Žmonės už paskutinius pinigus važinėjo į Kauną, kad tas studijas baigtų, – pasakojo ji ir suskaičiavo, kad vien už trejus su puse metų išlyginamųjų studijų universitete sumokėjo 18,5 tūkst. litų. – Perskaičiavus į eurus dabartinėmis kainomis tai neatrodo labai daug, tačiau tuo metu mano mėnesinis atlyginimas į rankas tebuvo apie 800 litų. Todėl 5,3 tūkst. litų už mokslo metus man buvo didžiuliai pinigai.“

Skirtingų šaltinių duomenimis, nuo 500 iki 700 žmonių po farmakotechnikos studijų baigė išlyginamąsias vaistininko studijas KMU, vėlesniais laikais – LSMU arba VU.

„Neblogas biznis iš tokių kaip mes buvo ir Kauno kolegijai, ir LSMU. Visur už mokslą reikėjo mokėti ir studijų programos mums niekas neadaptavo: kai kurių tų pačių dalykų mokėmės ir Kauno kolegijoje, ir LSMU, ir mokėjome už tai du kartus“, – užsiminė Vaiva.

Atlyginimas beveik nesiskiria

„Su buvusiais kursiokais pasikalbame, kad už mokslus sumokėtus pinigus būtume galėję daug prasmingiau panaudoti. Tuo labiau kad vaistininko ir farmakotechniko atlyginimai skiriasi labai nedaug. Kartais farmakotechnikai net didesnį atlygį gauna, nes, dirbdami prie kasos, gali gauti premijų už parduodamus maisto papildus, kitas prekes, – palygino Saulė. – Jei būčiau žinojusi, kad leidimai dirbti farmakotechnikams bus pratęsiami, nebūčiau persikvalifikavusi ir vargo dabar nematyčiau.“

Saulei antrino kita vaistininke tapusi farmakotechnikė Aušra (vardas pakeistas).

„Kai ėjau į išlyginamąsias studijas, kitos farmakotechnikės iš manęs šaipėsi, sakė: kam čia draskytis, mokytis, pamatysi – kaip dirbome, taip dirbsime, šiame darbe ir pensijos sulauksime. Dabar matau, kad jos buvo teisios“, – nusivylimo neslėpė Aušra.

Pasak jos, vaistininko darbas neįvertinamas: atlyginimas – beveik toks pat kaip farmakotechniko, o atsakomybė – didžiulė.

„Jei mėnesio pabaigoje išduotų kompensuojamųjų vaistų kaina nesutampa su nurodyta Valstybinės ligonių kasos, vaistininkas ieško klaidų. Jei reikia daryti receptų suvestinę, likučių apskaitą – tai taip pat vaistininko darbas. Mes, vaistininkai, turime dėti spaudą ir parašą, kai patikriname visus receptus, pagal kuriuos farmakotechnikai išdavė vaistus. Jei farmakotechnikas padaro klaidą, išduodamas ne tuos vaistus ir pan., vaistininkas turi susisiekti su pacientu ir ją ištaisyti. Tačiau nuotoliniu būdu vaistininkas negali patikrinti receptų – jis bent kelis kartus per mėnesį turi fiziškai atvažiuoti į tą vaistinę, kurioje pagal receptus buvo išduoti vaistai“, – tai, kas įeina į vaistininko, neretai dirbančio ir vaistinės vedėju, pareigas, vardijo Aušra.

Ji apgailestavo, kad rengiant įstatymo pataisas farmakotechnikai supriešinami su vaistininkais.

Visos trys kalbintos buvusios farmakotechnikės teigė esančios įsitikinusios, kad rengiamos Farmacijos įstatymo pataisos naudingos tik vaistinių tinklams. Rengiamas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis dar kartą būtų padaryta išimtis farmakotechnikams, pašnekovės vadina nesąžiningu žaidimu.

„Įstatymo pataisos pramušinėjamos Seime, matyt, spaudžiant Lietuvos vaistinių asociacijai (LVA). Juk iš tiesų vaistinėje nuolat darbo yra abiem – ir vaistininkui, ir farmakotechnikui. Tik vaistinės, matyt, nenori, kad vienoje pamainoje dirbtų dviese. Vaistinių savininkų pasiteisinimai, esą, jei nebus priimta įstatymo pataisa, vaistinės mažuose miesteliuose turės užsidaryti ir dėl to kentės žmonės, yra veidmainiški. Tokių miestelių, kur buvo maža apyvarta ir vaistinės ten jau seniai užsidarė – daugybė, jų gyventojai nusipirkti vaistų dabar yra priversti važiuoti 25 km ir daugiau. Jei vaistinių savininkams tikrai būtų rūpėję žmonės, vaistinės ten nebūtų užsidariusios“, – įsitikinusi Saulė.

Jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita.

Sutartu laiku neatsiliepė

Farmakotechnikams ir toliau savarankišką darbą vaistinėse siūlantį Farmacijos įstatymo pataisų projektą Seime pristatė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas.

„Kauno diena“ paprašė A. Matulo telefonu pakomentuoti, kaip jis vertina tai, kad, rengiant įstatymo pataisą, atstovaujama tik viena pusė, o vaistininko išsilavinimą įgiję buvę farmakotechnikai jaučiasi apgauti.

„Jūs ne klausiate, o teigiate – tai, ką pasakėte, surašykite“, – trumpai atsakė A. Matulas. Jis motyvavo, kad neturi laiko plačiau kalbėti, nes vyksta į posėdį, ir dėl platesnio komentaro paprašė paskambinti vėliau, po posėdžio. Tačiau bandant prisiskambinti A. Matului sutartu laiku, jis neatsiliepė.

Pataisą pateikę Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai teigia, jog ji reikalinga, kad mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse neužsidarytų vienintelė veikianti vaistinė.

Pasak A. Matulo, jei įstatymo pataisa nebus priimta, nuo liepos 1-osios užsidaryti gresia maždaug 175 vaistinėms.

Kviesdamas balsuoti už tai, kad toks įstatymo projektas būtų pateiktas, jis kvietė „apsaugoti silpniausią žmogų – farmakotechniką su didžiule praktika.“

LVA – už pataisą

Už įstatymo pataisą viešai pasisako LVA – tai asociacija, vienijanti didžiausias Lietuvos vaistines „Eurovaistinę“, „Benu“ vaistinę, „Gintarinę“ vaistinę ir „Norfos“ vaistinę.

LVA pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė atsiuntė komentarą „Kauno dienai“, kuriame išdėstė asociacijos argumentus.

LVA pirmininkės teigimu, vietovėse, dažnai nutolusiose nuo regiono centrų, „yra vaistinių, kuriose dalį dienos dirba farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, t. y. vaistininkai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakeičia farmakotechniką ligos ar atostogų metu, o kitu laiku, jei yra reikalinga, konsultuoja telefonu. Tokia sistema Lietuvoje yra jau dešimtmečiais, ji veikia sklandžiai“, – teigia K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, jei nebus priimta pataisa, nuo liepos 1 d. įsigaliosiantis Farmacijos įstatymo reikalavimas darniai veikiantį mechanizmą labai sudarkytų.

„Problema labiausiai paveiks smulkesnes vaistines, esančias mažesniuose miestuose. Ten, kur dėl objektyvių priežasčių vaistinėse dirba mažiau žmonių. Taigi, į gatvę varoma 900 aukštą kvalifikaciją turinčių profesionalų. Jei nebus priimti sprendimai, t. y. leista dirbti farmakotechnikams taip pat kaip ir dabar, nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, nuo liepos 1 d. ne tik užsidarys beveik 200 vaistinių, bus atleisti jose dirbantys farmakotechnikai, bet ir gyventojams sumažės vaistų prieinamumas tam tikruose regionuose“, – komentare „Kauno dienai“ teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Vis dėlto rengiamoms įstatymo pataisoms prieštaraujančios farmacijos specialistus vienijančios organizacijos kartu su gydytojų ir pacientų organizacijomis LVA atstovų teiginius apie tai, kad esą reikės atleisti šimtus farmakotechnikų, vadina neetiškais ir nepagrįstais.

„Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nepagrįstas“, – rašoma Lietuvos farmacijos sąjungos, Lietuvos vaistininkų sąjungos, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų pasirašytame kreipimesi į Seimą, Vyriausybę ir Prezidentą.

Neišliko: daug vaistinių mažuose miesteliuose nebuvo išsaugota, užsidarė, todėl Seimo valdančiosios daugumos atstovų ir LVA teiginį, esą įstatymo pataisa būtina tokioms vaistinėms išsaugoti, vaistininkai vadina veidmainišku. (Asociatyvi Ž. Gedvilos / BNS nuotr.)

Nestovi už nugaros

K. Nemaniūtė-Gagė taip pat teigė, kad regionuose trūksta vaistininkų. Esą specialistų parengiama pakankamai, tačiau beveik neatsiranda norinčių dirbti regionuose.

Viešai skelbiamais duomenimis, Lietuvoje yra išduota apie 3,5 tūkst. šiuo metu galiojančių vaistininko licencijų, tačiau tik apie 2 tūkst. jas turinčių asmenų dirba vaistinėse.

LVA pirmininkė įsitikinusi, kad šiuo metu veikianti sistema, kai farmakotechnikai dirba savarankiškai, turėtų likti ir ateityje.

„Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra taip pat yra Danijoje, o Švedijoje ir Suomijoje farmakotechnikai gali dirbti vieni, Didžiojoje Britanijoje dėl vaistininkų trūkumo taip pat svarstoma numatyti galimybę farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliniu būdu. Senstant visuomenei, turime ieškoti sprendimų, kaip priartinti paslaugas prie gyventojų. Šiuo metu slaugytojų funkcijos yra plečiamos, jie galės išrašyti receptus, skirti reabilitaciją, tad ir farmakotechnikų funkcijas turėtume plėsti, o ne siaurinti“, – teigė ji.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, farmakotechnikai Lietuvoje ruošiami itin kokybiškai, trejus metus studijuoja būtent tai, ką vėliau dirba, todėl yra pajėgūs dirbti savarankiškai.

„Vaistininkas, kai farmakotechnikas aptarnauja pacientus, nestovi už nugaros, neseka kiekvieno jo žingsnio, farmakotechnikas laisvai atlieka savo darbą, tik jei turi klausimų, kreipiasi į vaistininką, o šiais laikais tai lengvai atliekama ir nuotoliniu būdu“, – tvirtino LVA pirmininkė.

Prasideda supriešinimas

Vis dėlto kalbinti vaistininkai tvirtino priešingai nei K. Nemaniūtė-Gagė, – kad dabartinė sistema, kai vienu metu vaistinėje kartais dirba tik vienas žmogus, neveikia sklandžiai. Vaistininkų teigimu, tokie atvejai panašesni į žmonių išnaudojimą nei darbą.

„Aš pati dabar pusę darbo dienos vaistinėje dirbu viena, tik 12 val. ateina kolegė. Tuo metu, kai vaistinėje dirbi vienas, net į tualetą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie tai, kad negali nei arbatos atsigerti, nei pavalgyti. Tuo metu pati turiu ir klientus aptarnauti, ir prekes priimti, ir atsiliepti į telefono skambučius. Darbdaviai paprastai galvoja, kad vaistininkai dirba tik tada, kai įdeda pinigus į kasą. Tačiau iš tiesų vaistinėje yra daugybė kitų darbų be vaistų ir kitų prekių išdavimo ir receptų tikrinimo, – pasakojo vaistininkė Saulė. – Juk ryte atėjęs į darbą turi patikrinti kasos dokumentus, perskaityti gautus laiškus, peržiūrėti užsakymus. Reikia ir vaistų galiojimą patikrinti, ir farmacines atliekas peržiūrėti, jas pasverti, supakuoti, paruošti naikinti. Be to, mes, vaistininkai, turime nuolat peržiūrėti gaunamus dokumentus, naikinti nebegaliojančius receptus ir pan. Jei vaistinėje esi vienas, atėjus klientui turi atsitraukti nuo pradėto kito darbo. Jei mėnesio pradžia ar pabaiga, kai vyksta akcijos, neturi laiko kitiems privalomiems darbams – vien tik klientus aptarnauji.

Taigi, farmakotechnikas šalia labai praverstų. Tačiau dabar vaistinių savininkai, nesamdydami dviejų žmonių vienu metu, tiesiog taupo.“

Saulė apgailestavo, kad dabartinėje situacijoje farmakotechnikai priešinami su vaistininkais. „Mes tikrai galime dirbti su farmakotechnikais, bet darbdavys turi prisiimti atsakomybę ir toje pačioje pamainoje skirti dirbti ir vaistininką, ir farmakotechniką. Mes neturime dirbti po vieną. Jei reikės farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliu – įsivaizduokite situaciją: aš aptarnauju žmogų, tarkime, su penkiais ar šešiais ektroniniais receptais, ir man skamba telefonas – skambina farmakotechnikas, kurį, taip pat stovintį prie kasos, turiu konsultuoti. Kaip mes tada turėsime dirbti?“ – svarstė Saulė.

Sulaukė aštrios kritikos

Valdančiosios daugumos siūlomas Farmacijos įstatymo pataisų projektas Seime sulaukė aštrios opozicijos kritikos. „Valstietis“ Aurelijus Veryga teigė nelabai įsivaizduojantis, kaip turėtų vykti darbas, kai vaistininkas prižiūri farmakotechniką per nuotolį.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras apgailestavo, kad toks projektas vėl išvydo dienos šviesą. Anot jo, vaistininkams visą laiką keltas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o farmakotechniko profesija įgyjama kolegijoje.

Daugelis mano kursiokų nebūtų siekę vaistininko išsilavinimo, jei būtų žinoję, kad iki pensijos galės netrukdomi dirbti vaistinėse farmakotechnikais.

„Noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko, jeigu slaugytoja 16 metų, pavyzdžiui, išdirbtų gydytoja kur nors apsimetusi, ar po 16 metų ji jau galėtų gauti gydytojo licenciją ir dirbti juo? Mes apie tokius dalykus šnekame“, – A. Verygą citavo BNS.

„Kaip jūsų siūlymas koreliuoja su farmacinės rūpybos plėtra, su skiepijimu vaistinėje, vaistų pratęsimu ir kitais dalykais? Ar jūs manote, kad kaime pacientai nenusipelno gauti tų paslaugų ir gali gauti tik vaistų parduotuvės paslaugas?“ – Seime klausė jis.

Siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas kritikavo ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.

„Man atrodo, jūsų įstatymo projektas yra ciniškas verslo kaštų mažinimas darbuotojų sąskaita. Nieko kito. Jokios čia regioninės politikos rūpesčio nėra, čia yra tik priedanga“, – teigė jis. Opozicijos atstovas pridūrė, kad ES direktyva reikalauja, jog vaistinėje dirbtų du žmonės – vaistininkas ir farmakotechnikas.

„Europos reguliavimas sukurtas būtent taip, kad norma būtų vaistinėje du žmonės – vaistininkas ir jo padėjėjas. Būtent prie tokio modelio turime eiti“, – T. Tomilino kalbą Seimo posėdyje citavo ELTA.

Siūlomas įstatymo pataisas nevienareikšmiškai vertino ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis priminė, kad direktyvą, reikalaujančią, kad vaistinėse dirbtų tik vaistininkai, Lietuva turėjo įgyvendinti dar 2006 m.

„Manau, reikia pasverti ir po aštuoniolikos metų vis tiek turime numatyti tą pabaigą, tą datą. Juo labiau kad buvo sudarytos galimybės persikvalifikuoti ir apie 500 farmakotechnikų turėjo papildomus mokymus, persikvalifikavo. Tačiau per aštuoniolika metų dar 800 žmonių liko“, – LRT radijo eteryje kalbėjo ministras.

Nepaisant opozicijos kritikos, Farmacijos įstatymo pataisų projektas balsų dauguma Seime buvo patvirtintas. Šiuo metu šis projektas svarstomas Seimo komitetuose. Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas Seime turėtų būti svarstomas balandžio 25 d.