Virusų tyrinėtojas nesiūlo atsisakyti visų suvaržymų: gali atsirasti nauja COVID-19 atmaina

  • Teksto dydis:

Biologijos mokslų daktaras, virusų tyrinėtojas Gytis Dudas, sako, kad epidemiologinei situacijai gerėjant, visų suvaržymų atsisakyti negalima, praneša LNK.

„Šiuo metu atvejų skaičius Lietuvoje toliau krinta, tačiau skirtingos tendencijos yra matomos kitose Europos šalyse. Tai daugiausiai siejama su cirkuliuojančiu omikron potipiu BA.2, kuris šiuo metu yra dominuojantis visame pasaulyje“, – sakė G. Dudas.

Jis papasakojo, kuo ši atmaina skiriasi nuo prieš tai buvusios.

„Ją vadinti nauja yra visiškai netikslinga, ją vadinti slaptu omikronu – nesąmonės. Apie BA.1 ir BA.2 mes sužinojome daugmaž tuo pačiu metu, praeitų metų lapkritį, kai apie ją perspėjo Pietų Afrikos Respublikos mokslininkai. Lietuvoje BA.2 pirmiausia atkeliavo maždaug praeitų metų gruodžio pabaigoje, o BA.1 iš Pietų Afrikos regiono į visą pasaulį paplito anksčiausiai, Lietuvoje buvo aptiktas maždaug praeitų metų gruodžio pradžioje. BA.1 turėjo mėnesio pranašumą, tačiau BA.2 pasirodė esanti apie 30 proc. labiau užkrečiama už BA.1“, – aiškino virusų tyrinėtojas.

„Čia taip pat reikėtų paminėti pačios omikron atmainos atsiradimo istoriją. Mes žinome, kad apie 2020 m. pradžią ar vidurį omikron atmainos protėvis pakliuvo į kažkokį rezervuarą – tai galėjo būti imunosupresuoti asmenys ar gyvūnai. Tame rezervuare praleido ganėtinai ilgą laiką, akivaizdžiai patyrė kažkokių keistų evoliucijos spaudimų, kol 2021 m. lapkritį iš rezervuaro vis dar galėjo plisti tarp žmonių. Dėl šiuo metu dėl nelabai aiškių priežasčių iš šio rezervuaro ištruko BA.1 ir BA.2 atmainos, jos yra palyginti giminingos, tačiau jas skiria ir nemažai mutacijų“, – kalbėjo G. Dudas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

Biologijos mokslų daktaro minėta atmaina sparčiai plinta Kinijoje.

Lietuvoje, net taikant patį konservatyviausią mirties apibrėžimą, mes esame dvidešimtuke visame pasaulyje pagal mirtingumą nuo COVID-19.

„Tas pats vyksta visoje Azijoje, kadangi daugelis Azijos valstybių neturėjo prieigos prie itin kokybiškų skiepų nuo koronaviruso, priešingai nei Vakarų pasaulis. Kitas dalykas, daugelis šalių Azijoje sėkmingai tvarkėsi su koronaviruso infekcija, todėl atsitiko taip, kad jie paskiepijo savo populiacijas ganėtinai anksti, paskiepijo nelabai efektyviomis vakcinomis, tačiau lygiai taip pat neleido savo piliečiams persirgti tokiais pačiais lygiais, kaip atsitiko Vakarų pasaulyje. Tai reiškia, kad jų imunizacijos kokybė nėra tokio pat gero lygio kaip Vakarų pasaulyje. Šiuo metu jie susiduria su problema, kad visuomenėje nėra pakankamos imunizacijos plitimui užkardyti, tačiau Vakarų pasaulyje mes tą pasiekėme išties labai dideliais mirčių skaičiais. Nepaisant to, kad Hong Konge yra susidariusi itin kritinė situacija sveikatos apsaugos sistemoje, žvelgiant į visą pandemijos laikotarpį, jų mirtingumas yra itin mažas. O Lietuvoje, net taikant patį konservatyviausią mirties apibrėžimą, mes esame dvidešimtuke visame pasaulyje pagal mirtingumą nuo COVID-19“, – teigė pašnekovas.

G. Dudas aptarė ir koronaviruso sezoniškumą. Anot jo, vasarą susirgimų mažės, bet visai liautis neturėtų.

„Situacija turėtų šiek tiek pagerėti. Vienas dalykas, dėl to, kad omikron banga Lietuvoje buvo ganėtinai intensyvi, kitas dalykas, daugiau laiko praleisime geriau ventiliuojamose erdvėse. Tačiau taip pat reikėtų paminėti, kad niekada negalima nuskaičiuoti scenarijaus, kuomet atsiranda kažkokia nauja atmaina. Vasarą plisti joms nėra labai palanku, tačiau tai nereiškia, kad jos negali plisti. Tarkime, praeitais metais delta Lietuvoje pradėjo plisti dar liepą. Aišku, prireikė mokslo metų pradžios ir šaltesnio metų laiko, kad ta banga sugebėtų įsivažiuoti. Tačiau kol kas, neatsirandant naujų atmainų, galima tikėtis, kad atvejų skaičiai Lietuvoje išties turėtų būti ganėtinai maži“, – šnekėjo G. Dudas.

Anot virusų tyrinėtojo, tai, ar vasarą atsiras nauja atmaina, priklauso nuo daugelio veiksnių.

„Tai priklauso nuo tokių veiksnių kaip, tarkime, nestebimi rezervuarai. Tikimybė, kad tai atsitiks būtent Lietuvoje, itin maža. Aišku, mes turime itin kritiškai blogą situaciją audinių ūkiuose. Juose sugeba cirkuliuoti nemažai koronaviruso linijų, kurios pastoviai kelia grėsmę, jei jos peršoks atgal į žmones. Tačiau lygiai taip pat visame pasaulyje yra labai daug žmonių su imunosupresija, kurie, užsikrėtę koronavirusu, serga chroniškai, kaip ir bet kokiu kitu virusu. Jei jų imuninė sistema nėra visiškai „išjungta“, jie gali atrinkti koronavirusus savo kūne su tam tikrais bruožais, kurie po to, ištrūkę į bendrą populiaciją, gali sukelti kažkokią panašią situaciją kaip omikron“, – svarstė G. Dudas.

Pasak G. Dudo, epidemiologinei situacijai gerėjant, visų suvaržymų atsisakyti negalima.

„Ką aš norėčiau matyti Lietuvoje, kad būtų palikti bent jau minimalių apimčių testavimas ir sekoskaita, kad būtų galima tiesiog stebėti situaciją ir iš anksto pastebėti kažkokias papildomas grėsmes“, – pridūrė virusų tyrinėtojas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taaaaip

taaaaip portretas
be šito akivaizdžiai psichiškai nesveiko žmogaus Kauno diena neturi daugiau ko kalbinti?

Ela

Ela portretas
>>>Taigi>>>ir vieni ir kiti yra ligų nešiotojai...ir kurie persirgę ,ir kurie skiepijosi ar ne , teigia virusų tyrinėtojai. Taip pat ir besisaugojantieji - visi vienodi. Ką bedarysi , jei bus lemta , tai ir susirgsi .Kaip sakoma "nuo likimo nepabėgsi" .))

Taigi...

Taigi... portretas
Jeigu kiti tavęs neužkrės-tai gali tie kiti nei skiepytis ,nei nešioti epidemijų metu tas kaukes.Bet jei jie yra tų ligų nešiotojai,o jiems nusispjauti į besisaugojančius-ką tada daryti?
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių