- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nuo kitų metų didinant reguliuojamąją elektros kainos dalį, rinkos reguliuotojo vadovas sako, kad tarifas didinamas, nes šiemet elektros perdavimo sistemos operatorė surinko mažiau pajamų už tinklo perkrovas. Daug žmonių kalba, kad šiemet elektros kaina kils visiems ir tai bus matoma kiekvienoje sąskaitoje. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Seimo Ekonomikos komiteto nariu Luku Savicku.
– Klausimas ne techninis, o politinis. Valstybė kelia elektros kainas. Kodėl?
– Klausimas yra ne tik politinis, bet jis yra keliantis klausimą ir atsakomybes, atsakomybes už nuosekliai daromas klaidas, kurios gula ant Lietuvos vartotojų. Yra visa grandinėlė sprendimų, kurie susikaupia, rodantys tam tikrą nekompetenciją. Visai neseniai kalbėjom apie tai, kad paaiškėjo po valstybės audito patikrinimo, jog 160 mln. eurų buvo iš esmės sufiksuota permoka, kurią mes visi sumokėjome ir tai bus grąžinama per daugiau nei 10 metų.
– Bet ar jūs nesvarstėte šito Ekonomikos komitete?
– Mes Ekonomikos komitete praktiškai kiekvieną savaitę svarstom visą eilę energetikos klausimų, kur yra klaida po klaidos. Be permokos, tai, ką išsiaiškinom praėjusią savaitę, kad iš esmės nepaisant įstatymo, Valstybinė reguliavimo tarnyba vadovaudamasi ministerijos išaiškinimu toliau leido apmokestinti nutraukiamą sutartį su tiekėjais, kai įstatymas nuo 2021 m. sakė, kad jos gali būti nutraukiamos tik nemokamai. Taip pat šią savaitę Seime mes svarstysime skubos tvarka keičiamą elektros įstatymą, kuris yra keičiamas dėl to, kad komisija jau grasina kreiptis į Europos teisingumo teismą su ieškiniu, nes blogai perkelta Europos Sąjungos direktyva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Blogai kam?
– Klaidingai. Įstatymo priėmimas, kurį atnešė ministerija, iš esmės buvo klaidingas, neatitiko direktyvos normų. Tai kalbam apie klaidas. Tos klaidos remiasi į tai, kad sprendimai didina kainas.
– Jūs esate politikas Ekonomikos komitete, aš suprantu, kad jūs nesate valdančiojoje daugumoje, bet ką Seimo nariai dabar gali padaryti, kad bent jau vienas dalykas t. y. elektros kainos nedidėtų nuo sausio? Nes žmonės nesijaučia dėl to gerai.
– Tai žmonės ir negali jaustis gerai, kai prie tokių ekonominių situacijų, kylančių kainų, vis dar sąlyginai didelės infliacijos mes kalbam apie tai, kad valstybė, matydama, kad reikia susirinkti vėl papildomų pinigų, didina tarifą, kuris kiekvienam vartotojui vidutiniškai atsilieps bent jau penkiais eurais į mėnesį. Tai yra reikšmingas keitimas, kuris galėtų būti amortizuojamas kitais sprendimais – tikslinių investicijų infrastruktūra. Kodėl tie sprendimai nevyksta? Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri nesugeba net panaudoti Europos Sąjungos atsigavimo lėšų. Lietuva atsilieka, negauna, negali investuoti.
Yra visa grandinėlė sprendimų, kurie susikaupia, rodantys tam tikrą nekompetenciją.
– Bet ar jūs galite sustabdyti šį elektros kainų kėlimą Seime?
– Reikia pripažinti, kad Seimas šiuo atveju vis labiau atlieka kontrolės funkciją. Ir mes žiūrime, ar iš tikrųjų institucijos padaro viską, ką gali padaryt. Ir dažnai nustatome, kad jos tų sprendimų nepadarė. Lygiai ta pati situacija su 160 mln. eurų permokėjimu. Pagavom, išsiaiškinom, dabar siekiam, kad tas grąžinimas vyktų greičiau. Lygiai ta pati situacija čia – turi būti keliamas klausimas, ar buvo padaryta viskas, kad šis didinimas nebūtų daromas. Kol kas tų atsakymų neturime, bet tikrai dar turime tą mėnesį laiko iki Kalėdų.
– Kas turi atsakyti į šituos klausimus?
– Na, problema yra tokia, kad vis mažiau yra galimybių kalbėti su tuo, kuris geriausiai galėtų atsakyti. Tai yra energetikos ministras, kuris formuoja šią politiką, vadovauja ir užduoda gaires visoms atitinkamoms įstaigoms. Panašu, kad ministras vengia to kalbėjimo. Mes nuosekliai kvietėme į savo frakciją, jis neatėjo. Tai tuomet belieka iš tikrųjų tokiu grubiu būdu – ir va štai kita klaida, dviejų gigavatų reguliavimas, kuris pripažintas antikonstituciniu – jau mes tada su kitų valdančiųjų atstovais jėgos būdu įtraukėm į darbotvarkę ir pareikalavom, kad iki Kalėdų tas ribojimas būtų panaikintas. Tai tokiu būdu Seimas rodo lyderystę, kai ministras ir ministerija slepiasi ir nesikalba.
– Ar yra kokios nors galimybės kompensuoti tą padidėjimą? Aš suprantu, kad tai nedaug pinigų, bet kai kam tai nemažai ir atrodo, kad tai yra nesąžininga.
– Tikrai nereikia slėptis už to, kad kažkam atrodo nedidelė suma. Kiekvienas mūsų piliečių euras yra svarbus ir reikia tikrai gerai pagalvot, kaip išvengti tokių situacijų. Ir kalbėt apie kompensavimą, manau, dar anksti, kai dar galime kalbėt apie tai, ar tas didinimas iš tikrųjų atliktas pagrįstai.
– Bet tuomet sakys, kad Seimas kišasi ten, kur neturėtų?
– Seimas turi teisę užduoti klausimus. Tam Seime yra numatytas parlamentinės kontrolės žanras. Per tokius formatus mes turime teisę klausti, gauti informaciją, ar tikrai buvo padaryta viskas, kad šitos situacijos būtų išvengta.
– Ar jūs įtariate, kad tai gali būti ne tik klaida, bet ir koks nors piktnaudžiavimas?
– Na, norėčiau tikėtis, kad piktnaudžiavimo čia nėra. Labiausiai pasigendu tokio elementaraus požiūrio į žmogų, į tai, kad mes suformuojame užduotį įstaigoms, jog būtų padaryta viskas, kas įmanoma, kad žmogus nepatirtų įtemptų kainų laikotarpiu dar vieno kainų pakilimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas39
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...