- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kas leidžiama privačiame versle, griežtai draudžiama viešajame sektoriuje. Už klaidas ir nuostolingus sprendimus vieniems verslininkams pareigūnai tik pagrūmoja, o kitiems grasina laisvės atėmimu, šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Tas pats pažeidimas vienu atveju gali būti laikomas nusikaltimu, o kitu atveju – tik rizikingu sprendimu, nes rizika versle neišvengiama.
Tačiau Lietuvoje rizikuoti leidžiama tik tiems verslininkams, kurių veikla nesusijusi su visuomenės interesais. Tiems, kurių sprendimai gali būti svarbūs visuomenei, klysti negalima. Jie paprastai prilyginami valstybės tarnautojams, o pareigūnai teigia ginantys viešąjį interesą.
Įstatymas – neaiškus
Teisės profesorius, Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokia situacija susidarė dėl įstatymo spragų.
Valstybės tarnautojui prilyginto asmens sąvoka yra apibrėžta Baudžiamajame kodekse.
„Įstatyme bandoma suderinti nesuderinamus dalykus: elgesio standartus viešajame ir privačiame sektoriuje. Šis bandymas patyrė fiasko – įstatymo tekstas stokoja informatyvumo ir iš esmės negali nustatyti specialaus subjekto ribų“, – teigė A. Gutauskas.
Profesoriaus nuomone, įvairių sričių asmenų prilyginimas valstybės tarnautojui negali būti pagrįstas vien įstatyme įrašytu apibrėžimu. Būtina tikrinti, ar konkretus asmuo byloje valstybės tarnautojui prilygintas pagrįstai.
Skirtingus pareigūnų veiksmus tiriant bylas „Lietuvos rytas“ aprašo pateikdamas Lietuvos žirgyno parduotų žirgų, Ignalinos atominėje naudoto betono bei „Grigeo Klaipėdos“ buvusių vadovų krakmolo pirkimo istorijas.
Tyrėjai kratosi krūvio
Kad teisėsauga vengia tirti su privačiu verslu susijusius nusikaltimus, pastebėjo ir žinomas advokatas Simonas Slapšinskas.
Nors neteisėtą kolegų ar konkurentų veiklą bandantys įrodyti verslininkai informaciją padeda ant lėkštutės, iš pareigūnų dažnai išgirsta atsakymą, kad tai – civiliniai santykiai, kuriuos jie turėtų išsiaiškinti patys.
Tyrimo imamasi tik tuo atveju, jei civilinę bylą nagrinėjantis teismas įžvelgia nusikaltimo požymių.
Jis pastebėjo, kad tai atvejais, kai dėl patirtos žalos į teisėsaugą kreipiasi kuri nors valstybės institucija, pareigūnų reakcija būna visiškai kitokia nei į privataus asmens pareiškimą.
„Labai keista, kodėl kiekvieną kartą reikia eiti kryžiaus kelius – ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimą skųsti prokurorui, prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjo sprendimą – apygardos teismui“, – „Lietuvos rytui“ sakė S. Slapšinskas.
Teismai yra panaikinę ne vieną tokį ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimą ir jų surinktoje medžiagoje įžvelgę ne civilinius santykius, o nusikaltimą.
Saugo tik valstybės turtą
Advokatas neatmetė, kad su verslo santykiais susijusias bylas vengiama tirti siekiant sumažinti ekonominius nusikaltimus tiriančių policininkų darbo krūvį, bet abejojo, ar tai neprasilenkia su teise.
S. Slapšinskui ne kartą kilo abejonių, ar prokurorai tinkamai kontroliuoja su ūkine ir finansine veikla susijusių nusikaltimų tyrimą.
Buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras S. Slapšinskas stebisi net iš kai kurių prokurorų išgirdęs, kad į pareiškimą reaguotų tik tuo atveju, jei žala būtų padaryta valstybei, o privataus sektoriaus atstovai tegul aiškinasi patys.
„Praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atgavimo dar labai keista girdėti, jog valstybinis turtas turi skirtingą teisinę apsaugą nei privatus kapitalas, nors Konstitucijoje nurodyta, kad visa rinkos ekonomika grindžiama privačiu kapitalu“, – kalbėjo S. Slapšinskas.
Jo teigimu, Vakarų šalių teisė sauga tokių kriterijų netaiko ir niekada netaikė.
„Privatus kapitalas turi būti saugomas lygiai taip pat kaip bet koks kitas. Juk iš privataus kapitalo mokamų mokesčių išlaikomas visas viešasis sektorius“, – kalbėjo S. Slapšinskas.
Kaltinimus sunkina dirbtinai
A. Gutauskas pastebėjo, kad ir privačiame sektoriuje dirbantiems verslininkams kartais per daug griežtos taisyklės.
Kartu su įprastais kaltinimais turtiniais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais jiems dažnai pateikiamas ir kaltinimas kvalifikuotu piktnaudžiavimu, taip dirbtinai jo veiksmus prilyginant sunkiems nusikaltimams.
„Žinoma, tokie kaltinimai pateikiami be jokio paaiškinimo, kokią įtaką ta veika turi valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ir kodėl įmonės vadovo veiksmus reikia vertinti pagal valstybės tarnautojams taikomus standartus“, – svarstė LAT teisėjas.
Jo nuomone, griežta atsakomybė verslininkams turėtų būti numatyta privataus kyšininkavimo atveju, kai asmuo ima kyšį už davėjui palankų sprendimą.
„Tačiau įmonės vadovui pateikiamas kaltinimas kvalifikuotu piktnaudžiavimu dėl to, kad jis veikė priešingai akcininkų interesams, sudarė nenaudingą įmonei sandorį, pasisavino pinigus arba privedė įmonę prie bankroto, iš esmės pagrįstas dirbtiniu privataus verslo prilyginimu valstybės tarnybai“, – aiškino A. Gutauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...