- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.
Dalis ekonomistų abejoja, ar pasiūlymai bus priimti dėl tam netinkamo politinio ciklo ir ekonominio neapibrėžtumo.
Ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad nekilnojamojo turto mokestis ir papildomas individualios veiklos apmokestinimas gali dar didinti kainas ir šiaip neslopstant infliacijai.
„Jeigu žmogus būstą turi nuomai, tai jis tą mokestį perkels nuomininkui. (...) Individualia veikla besiverčiantis žmogus taip pat gali branginti savo prekes ir paslaugas. Be to, prisiminkime, kodėl jis moka mažesnį pajamų mokestį – juk jis nesėkmės atveju prisiima visą riziką, ne taip, kaip samdomi darbuotojai. Be to, jis susikuria sau darbo vietą, kas valstybės ekonomikai yra gerai“, – BNS kalbėjo A. Bartkus.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigiamai vertina pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinamo suvienodinimą.
„Mokesčių pakeitimai sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių. Karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių“, – antradienį feisbuke rašė N. Mačiulis.
Pagrindiniu pasiūlymų trūkumu jis laiko tai, kad kai kurie pasikeitimai įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025–2026 metais.
Bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad siūlymai geri, tačiau abejoja, ar tam dabar tinkamas metas.
„Dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – išplatintame komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tam pritaria ir A. Bartkus, išskyręs planuojamą taršių automobilių papildomą apmokestinimą.
„Kuras yra esminė logistikos sudedamoji dalis ir jeigu tik jį smarkiai apmokestinsime, juk visa tai virs aukštesnėmis kainomis. Tokiu nestabiliu laikotarpiu, kai mes ką tik įveikėme energetinę krizę“, – BNS sakė A. Bartkus.
I. Genytė-Pikčienė teigiamai vertina sprendimą, pagal kurį mokestinė našta gyventojams priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad papildomas pajamų mokestis aukštesnėms, 100 tūkst. eurų per metus viršijančioms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.
„Siūlymas taikyti augantį mokesčių tarifą ir visoms iki šiol skaidriai ir proporcingai apmokestinamoms pajamų rūšims – dividendų, nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo ir kitoms – sujauks mokesčių sistemą“, – instituto pranešime teigė E. Leontjeva.
Ji sveikina siūlymą per mokesčius skatinti verslo investicijas, įvesti momentinį ilgalaikio turto nusidėvėjimą.
A. Bartkus sako, kad mokesčių pakeitimai paremti tik finansiniais skaičiavimais, tačiau nepakankamai pagalvota apie jų vertę visuomenei.
„Be jokios ironijos – tai labai kompetentingas ir rimtas finansinis bei buhalterinis planas, bet su labai didelėmis spragomis ekonominėje traktuotėje. Ar jie duos papildomas įplaukas į biudžetą? Taip, be abejo. Bet ar duodami papildomas pajamas jie duos kažkokią papildomą vertę, kurią mes, kaip visuomenė, turėsime? Juk mokesčiais ne visada siekiame papildyti biudžetą, bet ir keisti žmonių elgseną“, – BNS sakė A. Bartkus.
Antradienį Finansų ministerijos pristatytas paketas apima darbo pajamų ir individualios veiklos didesnių nei 3 tūkst. eurų pajamų apmokestinimo suvienodinimą iki 2026 metų, papildomus mokesčius dideles pajamas gaunantiems gyventojams, ribos, nuo kurios įmonės tampa PVM mokėtoju, didinimą, gyventojų nekilnojamojo turto mokestį, su aplinkosauga susijusius mokesčius ir kitus.
Skaičiuojama, jog galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 metais būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo Seimo sprendimų. Tačiau dėl siūlymų pratęsti įvairias lengvatas neigiamas poveikis biudžetui būtų apie 271 mln. eurų arba dar didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...