- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žvarbi ir brangi žiema dar, rodos, toli. Šių dienų rūpestis – atostogos, kurių kaina irgi išaugo dėl Rusijos karo. 42 proc. dirbančių lietuvių sako, kad netaupo atostogoms, ir tai rodo „Vivus Finance“ užsakymu atliktas Lietuvos tyrimas. Kuo tai gali baigtis? Apie tai pokalbis su „Vivus Finance“ rinkodaros vadove Agne Barkauskaite.
– Atlikome tyrimą, norėdami pažiūrėti, kaip keičiasi tendencijos, ar žmonės pradeda taupyti atostogoms. Tyrimas atskleidė, kad net keturi iš dešimties lietuvių atostogoms visiškai netaupo, vadinasi, jie arba išleidžia paskutinius atlyginimus, arba atostoginius. 18 proc. apklausos dalyvių taupo iki 5 proc. nuo atlyginimo. Tai nedidelė dalis, bet jau šis tas. Apie 24 proc. atsideda nuo 5 iki 20 proc. Tai gana pavyzdinis taupymas, kai galima sukaupti nemažą sumą atostogoms ir nepadaryti neigiamos įtakos savo finansiniam stabilumui. Nors atrodo, kad gana didelė dalis netaupo, bet, atsižvelgiant į istorinius duomenis, pastebime, kad tendencija gerėja – vis didesnė dalis žmonių po truputį pradeda taupyti atostogoms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia dalis gyventoju atostogoms atsideda ir kiek?
– Bent kažkiek atsideda daugiau nei 50 proc. gyventojų. Nors 5 proc. atrodo nedidelė dalis, bet, taupant nuosekliai visus metus, jei ne visas atostogas, galima padengti bent gana nemažą dalį.
– Žmonės, kurie neatsideda pinigų atostogoms, galbūt neturi iš ko taupyti?
– Taip, daliai žmonių tikrai gali būti gana sunku rasti lėšų padengus visas būtinas išlaidas. Tačiau net ir mažesnes pajamas gaunantiems tikrai galima rasti vietų, kur galima kitaip paskirstyti finansus, pakeisti tam tikrus mažus įpročius, atsisakyti nebūtinų išlaidų. Net ir gaudami mažesnes pajamas, žmonės vasarą kažkur vyksta. Vadinasi, neabejotinai išlaidų bus.
– Gal žmonės, kurie nekaupia atostogoms, ir neatostogauja?
– Šios dalies nesiaiškinome. Visi dalyvavusieji teigė, kad atostogauja. Nesiaiškinome, ar atostogos užsienyje, ar Lietuvoje, ir nesiaiškinome atostogų biudžeto.
Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.
– Galbūt netaupantys skolinasi atostogoms?
– Prieš penkerius šešerius metus tai buvo gana prasta praktika, šiandien ši dalis žmonių mažėja. Dabar dažniausiai skolinasi, kai būna didesni pirkiniai – brangi kelionė, bet po kelių mėnesių grąžina.
– Kuo dažniausiai baigdavosi principas – atostogoms viskas, o po jų pagalvosime, kaip gyventi?
– Žmonės grįžta į realybę, kur jų laukia finansiniai įsipareigojimai, išlaidos, po vasaros atostogų jos kartais būna netgi didesnės, nes artėja mokslo metai ir t.t. Visi geri įspūdžiai po atostogų ranka nubraukiami realybės. Po tokių išlaidų atkurti finansinę padėtį gali užtrukti ir mėnesį ar du.
– Ar neaplanko deja vu jausmas dėl atostogų ir išlaidavimų, kaip prieš buvusią finansų krizę?
– Pagal žmonių elgesį taip ir atrodo, bet dveji metai karantine leido žmonėms nemažai sutaupyti, pasikeitė įpročiai, buvo apriboti, pasikeitė darbo pobūdis, dirbame iš namų ir sutaupome transporto išlaidas. Žmonės daugiau sutaupė, todėl gali sau leisti išlaidauti stipriai neskaičiuojant. Dabar kitokia priešistorė, nei buvo prieš keletą metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...