Reikšmingas žingsnis Lietuvai

„Jos modernizavimas – vienas iš prioritetinių šalies susisiekimo infrastruktūros projektų. Sparčiai vykdant darbus, planuojame šį 40 km ilgio ruožą, taip pat jame esančius tiltus, viadukus, jungiamuosius kelius rekonstruoti į modernią keturių eismo juostų automagistralę iki 2024 m. pabaigos, o tai dvejais metais anksčiau, nei buvo planuota“, – pabrėžia susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europinė magistralė „Via Baltica“ laikoma vienu iš intensyviausio tranzitinio eismo kelių Lietuvoje: Šiaurės ir Pietų kryptimi ja gabenama daugiausia krovinių. Pasak ministro, siekiama, kad keliaujantiems automobiliais ir krovinių vežėjams ji būtų patogi ir saugi, atitiktų aukščiausius tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus. Baigus rekonstrukciją, šia automagistrale nuo Kauno per Marijampolę iki Lenkijos sienos ir toliau iki pat Varšuvos bus galima važiuoti saugiai, patogiai ir greitai.

Marius Skuodis.

Sparčiai vykdant darbus, planuojame šį „Via Baltica“ 40 km ilgio ruožą rekonstruoti į modernią keturių eismo juostų automagistralę iki 2024 metų pabaigos.

Šiuo metu didžioji magistralės „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos dalis yra tik dviejų eismo juostų. Nuolat augantis eismo intensyvumas, ypač krovininių automobilių, lemia didelį avarijų skaičių, sudėtingas eismo sąlygas.

„Rekonstrukcijos metu šis ruožas bus praplatintas iki keturių eismo juostų, jame numatoma įrengti naujas ir rekonstruoti esamas skirtingų lygių sankryžas, įrengti tunelinius kelius, žaliuosius tiltus, lėtėjimo ir greitėjimo juostas, jungiamuosius kelius ir kitas eismo saugos priemones. Tikėtina, kad visa tai leis perpus sumažinti eismo įvykių skaičių“, – pasakoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Šios atkarpos rekonstrukcijos darbai iš viso suskirstyti į keturis etapus: pirmojo metu bus tvarkomas ruožas nuo 72,5 iki 79 km (Skardupiai–Trakiškiai). Darbai turėtų prasidėti netrukus.

Miestai laukia investuotojų

„Marijampolės savivaldybė labai laukia magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos, nes visų pirma tai eismo saugumas ir išsaugotos žmonių gyvybės. Turime daug sankryžų su dabartiniu A5 keliu, jos visos vieno lygio, nuolat įvyksta daug skaudžių avarijų, žūsta žmonių. Rekonstravus kelią į automagistralę visos sankryžos bus saugios, neliks vieno lygio sankryžų. Tai leis sklandžiai, saugiai vykdyti eismą“, – pastebi Marijampolės meras Povilas Isoda.

Jo nuomone, automagistralė taps didžiuliu ekonominiu potencialu Marijampolei vystyti logistikos, sandėliavimo ir kitus verslus.

„Tampame vartais į Europą, iš mūsų miesto labai patogu eksportuoti produkciją į Europą. Jau šiandien besikuriantys verslai ir nauji investuotojai būtent būsimą automagistralę įvardija kaip vieną esminių kriterijų, renkantis investuoti Marijampolėje“, – priduria miesto vadovas.

Panašiomis viltimis gyvena ir Kalvarijos miesto vadovai. „Tikėtina, kad atsiras investuotojų, kurie norės vystyti verslą, tiesiogiai susijusį su magistrale, – atsirastų naujų degalinių, motelių su kavinėmis ir kitų panašaus profilio komercinės paskirties objektų“, – pasakoja Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bujauskas.

Žada suspėti iki rudens

„Šis projektas – vienas reikšmingiausių Lietuvai“, – įvardijo darbų konkursą laimėjusios įmonės „Fegda“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis.

Pasak jo, Europai išgyvenant įtemptą geopolitinę situaciją, mūsų šaliai labai reikalingas vadinamasis šiaurės koridorius, kuriuo lengvai ir greitai galėtų judėti karinė technika, prekės.

„Šis projektas svarbus ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui, ir Lietuvos tobulėjimui. Mums labai reikėjo automagistralės, jungiančios Vakarų ir Šiaurės Europos šalis. Džiugu, kad startuoja, mes pasiruošę, stengsimės įgyvendinti laiku“, – pažadėjo G.Gribulis.

Jo vadovaujamai įmonei darbai šioje Lietuvos dalyje – ne naujiena: būtent „Fegda“ nutiesė dalį automagistralės Kaunas–Marijampolė.

„Juk svarbiausia – eismo sauga. Automagistralė bus apsaugota nuo laukinių žvėrių, gyventojams statomos triukšmo sienos, bus įrengtos dviejų lygių sankryžos, sumažės eismo įvykių skaičius“, – pasakoja G.Gribulis.

LAKD nuotr.

Įdomu tai, kad automagistralėje suplanuota įrengti pirmąjį šalyje žaliąjį tiltą gyvūnų migracijai.

„Virš tunelio bus sukurta natūrali aplinka, tinkama keliauti gyvūnams. Žaliasis tiltas –  tai duoklė gamtai, kad gyvūnai galėtų laisvai keliauti. Mat automagistralė apsaugota tvoromis, kurios uždaro kelią gyvūnams laisvai judėti. Šis sprendimas padės jiems saugiai migruoti“, – pabrėžia pašnekovas.

Anot jo, įgyvendinus visą projektą iki sienos su Lenkija, kiekvienas šalies pilietis galės džiaugtis keliaudamas automagistrale, o ne duobėtu keliu.

Daug darbų

Šiuo metu vyksta ruožo Trakiškiai–Kalvarija–Naujienėlė (79–85 km) rekonstravimo darbų viešojo pirkimo procedūros. Baigus projektavimą, šiemet taip pat ketinama paskelbti ruožo Marijampolė–Skardupiai (nuo 56,83 iki 72,5 km) rangos darbų viešąjį pirkimą. Planuojama, kad ketvirtojo šio kelio ruožo Naujienėlė–Lietuvos ir Lenkijos siena (nuo 85 iki 97,06 km) rangos darbų konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje–kitų metų pirmoje pusėje. Visą apie 40 km „Via Baltica“ ruožą planuojama rekonstruoti iki 2024 m. pabaigos.

55,8 mln. eurų. – tiek kainuos pirmasis ruožo Marijampolė–Lenkijos siena rekonstrukcijos etapas.

Šiuo metu taip pat vyksta kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Latvijos siena (Ryga) ikiprojektinių sprendinių analizė. Numatyta, kad iki 2030 m. visas „Via Baltica“ magistralinis kelias, einantis per Lietuvos teritoriją, bus rekonstruotas taip, kad atitiktų tarptautiniam kelių tinklui keliamus eismo organizavimo ir saugos reikalavimus.

LAKD nuotr.

Padidės greitis

Per parą šiuo keliu važiuoja beveik 10 tūkst. automobilių, iš jų daugiau kaip pusė – krovininis transportas. Rekonstruotam ruožui bus skirta automagistralės kategorija: vadinasi, vasarą čia bus galima judėti 130 km/val. greičiu.

Avaringa vieta

2016–2021 m. kelyje „Via Baltica“ įvyko 241 įskaitinis eismo įvykis, eismo nelaimėse žuvo 51 ir buvo sužeisti 299 eismo dalyviai. Pagrindiniai eismo įvykių tipai: susidūrimas, užvažiavimas ant pėsčiojo ir apvirtimas. Daugiausia eismo įvykių nutinka nerekonstruotuose kelio ruožuose, kur vyrauja dvi eismo juostos ir vieno lygio sankryžos.