- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europoje prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad didžioji dauguma produktų, besigiriančių ekologija, natūralumu ir bendru gėriu planetai yra nepagrįsti, klaidinantys ar tiesiog per daug bendri. Europos parlamentas praėjusią savaitę balsavo už naujas gaminių tvarumo ir kovos su vartotojų klaidinimu taisykles. Kas keisis, LNK žurnalistas klausė „Assorti“ asortimento direktorės, ekonomikos analitikės Guodos Azguridienės.
– Kokia situacija yra dabar?
– Ši direktyva yra papildymas. Didžioji dalis tų draudimų jau egzistuoja. Dabar jie tik papildomi, detalizuojami, plečiami. Anksčiau buvo tik „eko“ reglamentuota, t. y. ekologiška dalis. Dabar jau – ir tvarioji dalis. Reikėtų turėti omenyje, kad „eko“ produktai sureglamentuoti iki panagių. Šiandien ir taip jau draudžiama vartoti „ekologiškas“, „natūralus“ maisto produktams su tam tikromis išimtimis. Ir jeigu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrina, o gamintojas neturi to patvirtinančio sertifikato, baudžia. Yra sukurta vis „eko“ sertifikavimo sistema, kur turi būti registruotas kaip subjektas, tave prižiūri, privalo būti atsekamumas. Tad tiesą sakant, man truputį keistas tas tikslas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal problema ta, kad ne visi sertifikuojasi, nors kai kurie produktai išties yra natūralūs?
– Taip. Kadangi čia viskas vyksta europiniu mastu, yra direktyva, ne reglamentas, šalys narės tai gali taikyti labai skirtingais būdais. Jos šios direktyvos pakeitimus galės įdiegti atskirais teisės aktais arba integruoti į esamus. Spėčiau, kad greičiausiai integruos į esamus, nes jie liečia labai skirtingas sferas.
Jeigu dabar atliktume tyrimą, kas yra ekologiškas produktas, vargu, ar žmonės teisingai apibūdintų. Kai paklausi, sako, kad kažkuo mandresnis ir brangesnis...
– Kiek Lietuvos parduotuvių lentynose yra to žaliojo „smegenų plovimo“, apie kurį mes nuolat girdime?
– Jis yra, bet ne tekstiniame, ne žodiniame lygmenyje. Jis egzistuoja įvaizdžio lygmenyje. Žmonėms tai spalvos asocijuojasi, tai piešinys ant etiketės, ko neįmanoma iš anksto nuspėti ir reglamentuoti. Pavyzdžiui, jeigu dabar atliktume tyrimą, kas yra ekologiškas produktas, vargu, ar žmonės teisingai apibūdintų. Kai paklausi, sako, kad kažkuo mandresnis ir brangesnis, na, ir gal sveikesnis. Ir nesvarbu, kad tai yra aiškiai apibrėžtas, dešimtmečiais praktikuojamas dalykas, žmonės teigia, kad nepasitiki tomis institucijomis, kažin, ar čia tikrai ekologiškas produktas. Tai rodo, kad stinga pasitikėjimo ir švietimo. Tad, manau, priešingai, reikėtų paprastinti viską, kad žmonėms būtų aiškiau. Pavyzdžiui, jei parduotuvėje perpjauni ekologišką sūrį ir parduodi gabaliukais, jis jau praranda ekologiškumą ir jį gali pardavinėti tik kaip paprastą sūrį. Labai svarbu tas atsekamumas, kas kas nors ir ko nors nepridarytų. Labai griežtos taisyklės. Tarkim, jei bulvės fasuotos, jos gali būti ekologiškos, jei palaidos – ne. Arba tas pats su kitomis daržovėmis ar vaisiais. Tai tiesiogiai prieštarauja tam kitam tvarumo tikslui, kad tu nori mažinti pakuotes ir pan., bet negali.
– Ar po šitų naujų taisyklių papildymo Europa taps tvaresnė, ekologiškesnė ir draugiškesnė aplinkai?
– Ne, ji bus tiesiog brangesnė, nes kainuos brangiau produktų sertifikavimas. Dalis gamintojų, ypač kai dabar yra tokia įtampa tarp kaštų ir kainų, jie tiesiog nesiims šio projekto. Jiems paprasčiau ir pigiau atsieis dirbti su įprastine produkcija, nes daug paprasčiau viskas. Na, o dėl tvarumo, man sunku pasakyti, nes nesu didelė ekspertė, bet matau, kaip visa tai apauga tuo pačiu. Esu tikra, kad su esamais teisiniais instrumentais institucijos, jeigu jos norėtų tuos piktybinius piktnaudžiautojus išgaudyti, ir dabar galėtų tai padaryti be tų naujų taisyklių.
– Kiek kainuoja tas žalias „eko“ lapelis gamintojui?
– Dar reikėtų pridėti, kiek laiko ir pastangų tai kainuoja. Daug. Bet svarbiausia, kad kasmet tau reikia iš naujo atlikti sertifikavimą. O tai reiškia, kad visi stovi „ant ausų“, nes atvažiuoja revizorius. Ir tu nežinai, ką patikrins.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...