- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 1 579,4 Eur ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 10,6 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 692 Eur ir buvo 9,8 proc. didesnis, privačiajame – 1 531,9 Eur ir buvo 11,1 proc. didesnis.
Statistikos departamento duomenimis, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 5,2 proc. (kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje) iki 15,7 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikloje).
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1001,8 Eur ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 9,7 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1065,9 Eur ir buvo 9,1 proc. didesnis, privačiajame – 974,8 Eur ir buvo 10,1 proc. didesnis.
Realiojo darbo užmokesčio indeksas 2021 m., palyginti su 2020 m., šalies ūkyje buvo 104,8 proc.: viešajame sektoriuje – 104,2 proc., privačiajame – 105,2 proc.
Darbo užmokesčio padidėjimui 2021 m. įtakos turėjo: padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, padidinta minimalioji mėnesinė alga, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
2021 m. vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje sumažėjo 7,7 tūkst.
Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, 2021 m. sudarė 1 mln. 306,3 tūkst., iš jų viešajame sektoriuje – 363,1 tūkst. (27,8 proc. šalies ūkio darbuotojų), privačiajame – 943,2 tūkst. (72,2 proc.). Vidutinis darbuotojų skaičius, palyginti su 2020 m., šalies ūkyje padidėjo 26,1 tūkst. (2 proc.): viešajame sektoriuje sumažėjo 1,1 tūkst. (0,3 proc.), privačiajame sektoriuje padidėjo 27,3 tūkst. (3 proc.).
Vidutinis darbuotojų skaičius skirtingose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose kito nevienodai. Labiausiai – 0,7 tūkst. – vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonėse, o labiausiai padidėjo transporto ir saugojimo veiklos įmonėse – 6 tūkst.
2021 m. ne visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius sudarė 226,4 tūkst., arba 17,3 proc. šalies ūkio darbuotojų, ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 3,4 tūkst. (1,5 proc.).
2021 m. bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 324 Eur.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo Sostinės regione – 1 762,8 Eur ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis padidėjo 10,3 proc. ir sudarė 1 439 Eur. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2021 m. sudarė 323,8 Eur.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo visose apskrityse – nuo 8,3 proc. Tauragės iki 12,2 proc. Kauno.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 6 proc. Švenčionių iki 16,6 proc. Neringos.
Didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2021 m. buvo Vilniaus mieste ir siekė 1 819,9 Eur, o mažiausias – 1083,3 Eur – Zarasų rajono savivaldybėje. Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybės sudarė 736,6 Eur.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis viršijo šalies vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, atitinkamai 241, 77 ir 13 Eur.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...