„Mes apskritai šiemet turime neįprastą krizę, kuomet įvairiausių prekių paklausa yra didesnė nei pasiūla. Ir čia susiję ne tik su kai kuriomis specifinėmis prekėmis, bet mes turime įvairiausių technologinių komponentų, puslaidininkių, mikroprocesorių trūkumą, kas nuvilnija per automobilių, naujausios kompiuterinės technikos, monitorių, išmaniųjų žaislų trūkumą, nes visuose juose trūksta tų komponentų. Pavyzdžiui, perkant automobilį dabar, jo galima tikėtis kitų metų antrą pusmetį“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, tokiomis išmaniomis dovanomis Kalėdoms derėjo pasirūpinti gerokai anksčiau: „Reikėjo pasirūpinti prieš kokį mėnesį, nes problema yra ne tik jų sutrikimai gamybos grandinėje, bet ir transportavime. Pavyzdžiui, dabar kelionė nuo gamyklos Kinijoje iki namų durų užtrunka beveik tris mėnesius – dvigubai ilgiau negu prieš kelerius metus. Yra ir krovininių laivų trūkumas, ir konteinerių trūkumas, ir darbuotojų trūkumas transporto sektoriuje, kurjerių, kurie gali laiku pristatyti tas prekes. Mes šią problemą matėme jau dabar, vasarą ir rudenį, o prieš Kalėdas tie kamščiai turbūt bus dar didesni. Turbūt tuomet reikės dovanoti savo pieštus atvirukus ar keliones kitiems metams, kitas patirtis, nesusijusias su tuo, kas gaminama Kinijos gamyklose“.

Turbūt reikės dovanoti savo pieštus atvirukus ar keliones kitiems metams.

„Visuomet yra alternatyva paremti, pirkti tai, kas pagaminta Lietuvoje, pirkti paslaugas, patyrimus, kuriuos mes galėsime realizuoti kitais metais, arba kažkam paaukoti. Alternatyvų visuomet yra, bet tiems, kas vaikosi madas ir nori pačių naujausių technologijų, naujausių žaislų, tai tiekimo grandinė yra sutrikusi ir daug kas tą pajaus. Net ir bandant nusipirkti kažkokią paprastą buitinę techniką, turbūt prekybininkai dabar jau gali pastebėti, kad ją užsakius dabar, daugelis ją gaus tik po Kalėdų“, – pridūrė ekonomistas.

Freepik.com nuotr.

Pasak N. Mačiulio, energetinė pasaulio krizė gali turėti įtakos dovanų kainoms: „Energetinė krizė, kurią mes matome ir Europoje, ir visame pasaulyje, yra susijusi su šiek tiek kitomis priežastimis, bet tai irgi prisideda prie didesnių gamybos sąnaudų. Čia turbūt kitas klausimas – už kokią kainą bus galima nupirkti tas dovanas, tas prekes, kurias norime įsigyti dabar. Gamybos sąnaudos didėja dėl energetinių išteklių brangimo, ir transportavimo išlaidos didėja, ir tuo pačiu metu sparčiai auga darbo sąnaudos. Tai reiškia, kad yra klausimas ne tik ar gausi, ar negausi, bet ir už kokią kainą“.

Mes gyvename pertekliaus amžiuje ir esame susirūpinę, ar mūsų didžiausios svajonės bus išpildytos, ar gausime pačias naujausias prekes. Reikia pripažinti, kad net jeigu ir negausime, gyvenimas nesugrius.

„Mes gyvename pertekliaus amžiuje ir esame susirūpinę, ar mūsų didžiausios svajonės bus išpildytos, ar gausime pačias naujausias prekes. Reikia pripažinti, kad net jeigu ir negausime, gyvenimas nesugrius. Bet, aišku, mes matėme pavyzdį Jungtinėje Karalystėje, kuomet dėl vilkikų vairuotojų trūkumo, dėl darbuotojų trūkumo gamyklose, fermose, žemės ūkio sektoriuje buvo kai kurių maisto produktų trūkumas. Lietuvai tai kol kas negresia, bet turbūt pagrindinė tos pertekliaus krizės, gero gyvenimo krizės, kurią mes matome dabar, pasekmė bus ta, kad viskas kainuoja gerokai daugiau“, – sakė jis.

„Kainų kritimo tikrai nerekomenduoju laukti, labai retai kainos krenta, jos krenta tik gilios krizės metu. Tikėtina, kad kainos stabilizuosis kitais metais ir tokio spartaus augimo nebus tiek dėl žaliavų, tiek dėl transportavimo išlaidų, bet išlieka kitas labai svarbus veiksnys – darbuotojų trūkumas. Jis matomas ir visose pažangiose valstybėse, ir ypač Lietuvoje. Čia tas gali sukurti spartesnį paslaugų kainų augimą kitais metais. Dabar brango energetiniai ištekliai, transportavimo išlaidos, pradės brangti ir maisto produktai, labai tikėtina, kad paslaugų brangimas kitais metais bus gerokai spartesnis“, – teigė N. Mačiulis.

Tačiau, anot ekonomisto, augant kainoms, didėja ir atlyginimai: „Atlyginimai didėja gana sparčiai, vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo 12 proc., nuo sausio minimalus atlyginimas didinamas 14 proc., didėja neapmokestinamas pajamų dydis. Pajamų augimas yra įspūdingas ir iš tiesų dalį bedarbių, kurie negalėjo, nenorėjo dirbti, įtrauks į darbo rinką, bet tuo pačiu metu tas sparčiai augantis darbo užmokestis dažnai atsiduria ir galutinėse prekių ir paslaugų kainose. Atlyginimais džiaugiamės, kainomis – nelabai“.

Jis palinkėjo žmonėms, renkantiems dovanas Kalėdoms, „nesutelkti per daug dėmesio į daiktų pirkimą, o į santykius ir patyrimus, kuriuos galima padovanoti nepasikliaunant nei gamyklomis, nei transporto sektoriumi“.