- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl Europos Sąjungos finansinių sankcijų, susijusių su Rusija, Lietuvoje jau įšaldyta daugiau nei 23 milijonai eurų. Sankcionuotiems asmenims apribotos galimybės naudotis trimis butais ir vienu žemės sklypu, praneša LNK.
Anot FNTT direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Petrausko, atkapstyti ryšius su Rusija yra ganėtinai sunku, nes fiziniai ir juridiniai asmenys beveik niekada tiesiogiai neperka turto.
„Sankcionuotų asmenų sąrašas yra pakankamai didelis ir kintantis, t. y. apie tūkstantis fizinių ir juridinių asmenų. Šiuo metu žiūrima, kam tiesiogiai taikomos sankcijos, bet yra juridiniai asmenys, kurie priklauso skirtingiems akcininkams, tai kartais yra lengva, bet dažniausiai tai yra žymiai sudėtingesni mechanizmai, kur reikia žiūrėti truputį giliau, pavyzdžiui, turime schemą: Rusijos asmuo investavęs į įmonę, kurios savininkas yra Kipro įmonės, ta įmonė yra kažkur Seišelių salose, o ten Vanuatu, kuri jau turi akcijų Lietuvoj. Visą šitą grandinėlę ir reikia žiūrėti, kadangi apie 80–90 proc. savo turtų yra užslepiama ir nėra tiesiogiai valdoma. Tie tūkstantis asmenų ne savo vardu perka nekilnojamą turtą, akcijas arba sąskaitas turi bankuose kažkokių kitokių įmonių vardais“, – aiškino M. Petrauskas.
FNTT kaip institucija neturi galimybės įšaldyti turto, tačiau jie atlieka tyrimą ir surenka duomenis, kad tą padaryti galėtų bankai ar kitos finansų institucijos.
„Turtą įšaldo ir sankcijas pritaiko fizinis-juridinis asmuo, šiuo atveju gali būti bankas, finansų įstaiga, registrų centras. Mes dažniausiai prižiūrime, kaip jos vykdomos, ir tokiais sudėtingais atvejais pateikiam informaciją. Du butai, kurie buvo Palangoj – ne sankcionuojamo asmens vardu, vienas – žmonos vardu, kitas – sūnaus vardu, tai tokius dalykus mes atsekam, tada pranešam registram, kad jie jau pritaikytų sankcijas. Gali būti panašiai ir su sąskaitom, pinigais, jeigu mes matom kažkokią grandinėlę – informuojam banką arba būna, kad bankas pats tą grandinėlę pamato“, – kalbėjo M. Petrauskas.
Anot pašnekovo, sankcijas galima pritaikyti tik tiems asmenims, kurie valdo bent 51 proc. atitinkamos bendrovės akcijų arba užima tam tikras pareigas.
Sankcijų esmė ir yra tokia, kad Europos Sąjunga mato kažkokius asmenis, kuriems reikėtų gyvenimą apsunkinti, nes jie apsunkina kitiems.
„Kadangi pinigai įšaldyti, įsivaizduokit – 23 milijonai įšaldyti ir nieks gi nenori jų prarasti, tai atsiranda įvairios advokatų kontoros, teisininkai, kurie būna nusamdomi ir pradeda tiek bankam, tiek registrų centram, tiek mums aiškinti, kad čia neteisėtai pritaikytos (sankcijos – red. past.), pasikeitė aplinkybės arba akcijų pasiskirstymas kitas. Kai sankcijos taikomos, turi būti kontrolė 51 proc. ir daugiau akcijų arba kažkokios užimamos pareigos“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kai kurios finansinės institucijos Lietuvoje jau pradeda baimintis dėl paskelbtų sankcijų Rusijos asmenims, tačiau juos ramina FNTT ir tuo pačiu primena, dėl ko visa tai daroma.
„Kiekvieną dieną mes tiek bankam, tiek finansų įstaigom įpučiam optimizmo, kad jie neturėtų bijoti. Matome, kad kai kurie bankai ir finansų įstaigos pradeda bijoti: mes pritaikėm sankciją, bet tas žmogus buvo direktorių tarybos pirmininkas, dabar jis atsistatydino, tai lyg ir nebėra pagrindo sankcijoms, nes ateina advokatai, grasina teismais. Mes stengiamės pakalbėti ir paaiškinti, kad nereikia bijoti. Sankcijų esmė ir yra tokia, kad Europos Sąjunga mato kažkokius asmenis, kuriems reikėtų gyvenimą apsunkinti, nes jie apsunkina kitiems ir mes turime žiūrėti į šitą dalyką ne kaip iš teisinės valstybės ar Lietuvos Konstitucijos pusės, o iš Rusijos – ten juk demokratijos nėra, ten labiau autoritarinis režimas, galbūt net organizuotas nusikalstamumas“, – kalbėjo M. Petrauskas.
Įšaldyti 23 mln. Rusijos kapitalo Lietuvoje – tik pradžia.
„Mes pradėjom tokią žvejybą su tinklais: tinklo akutės kol kas yra didelės ir 23 mln. yra tik pradžia. Kuo tas akutes labiau smulkinsim, tuo žuvų bus daugiau ir sumos turėtų didėti. Galiu pasakyti, kad šią savaitę Europos Komisija padarys pranešimą apie visose valstybėse įšaldytą turtą ir tai jau bus milijardai“, – teigė M. Petrauskas.
Kitose Europos valstybėse Rusija laiko žymiai didesnius finansinius resursus.
„Ką matom mes, tai yra daugiau fizinių-juridinių asmenų pinigai Lietuvos finansų įstaigose ir kai kur nekilnojamas turtas. Kitose valstybėse Rusijos valstybė laikė savo rezervinius pinigus, tai ten sumos didesnės. Mes nematom, kad Rusijos valstybė būtų kažkur investavusi į Lietuvą“, – teigė FNTT atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...