- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu Lietuva sparčiai prekiauja su Taivanu. Eksportuojama nemaža dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos, o į Lietuvą atsivežta šešis kartus daugiau taivanietiškų prekių nei anksčiau. Tačiau statistika rodo, kad prekybos ryšiai stiprūs ne tik su Taivanu, ypač padidėjo importas iš Kinijos, praneša LNK.
„Ekonominis aktyvumas auga, bet labai nežymiai. Lietuvos eksportas į Taivaną sudarė mažiau nei 0,1 proc. viso Lietuvos eksporto, bet matome, kad augimas yra pakankamai reikšmingas – siekia apie 50–60 proc. Tai turbūt lėmė Taivane išaugusi tam tikrų Lietuvos prekių paklausa dėl plačiai nuskambėjusio mūsų sprendimo atidaryti atstovybę. Taivanas netgi jautė tokią moralinę pareigą mums padėti. Buvo tokių atvejų, kai į Kiniją neįleistos prekės vėliau atsidūrė Taivane“, – priminė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kinijai griežiant dantį ant Lietuvos, nemažą dalį prarastų produktų importuojama iš Taivano ir kitų Azijos šalių.
„Nemažai taip – įvairūs regentai, cheminiai produktai, mediena. Maisto produktai taip pat atranda nišą, bet ten dar yra tam tikrų iššūkių. Tikimės, kad gavus leidimus tas srautas truputį paaugs. Gal procentiškai skaičiai atrodo nemaži, bet ta rinka vis dar tokia nedidelė. Lietuvos eksportas į Pietų Korėją yra tris keturis kartus didesnis nei į Taivaną nors šalių dydžiai skiriasi tik apie du kartus. Tai reiškia, kad mes nebuvome tos [Taivano] rinkos įvertinę“, – teigė Ž. Mauricas.
Azijos šalys kitaip žiūri į tarptautinį verslą nei Vakarų valstybės.
„Kalbant apie maisto produkciją, kiša koja visi sertifikavimo klausimai, nes tos šalys nėra tiek atviros, kiek Vakarų šalys. Azijoje verslas yra daromas iš viršaus į apačią – pradedama nuo politinio lygmens ir tada nuleidžiama į verslo lygmenį“, – aiškino ekonomistas.
Susitikimai, Taivano atstovų atvykimai į Lietuvą, diplomatinių santykių tvirtinimas turi nemažai įtakos ir dvišalei ekonomikai.
„Tai turi nemažai įtakos ir matome, kad ten ledai jau prasilaužė. Verslas su politika ten šoka tango. Prisiminkime Japonijos atvejį, kai „Hitachi“ norėjo vykdyti Visagino atominės elektrinės projektą, žadėjo aukso kalnus. Tam projektui neįvykus mūsų santykiai su Japonija didelio proveržio nepasiekė. Tos šalys nėra ES, nėra ir JAV, kur pakankamai lengva vystyti ekonominius santykius. Jose daug biurokratijos ir į tas rinkas nėra taip lengva patekti. Į Kinija patekti yra dar sunkiau. Ten jau reikia netgi dešimtmečių santykių gerinimo. Taivanas galbūt bus greičiau, bet tam taip pat reikia laiko“, – aiškino Ž. Mauricas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ekonomistas įvardino du būdus, kuriais galima sudominti Azijos šalių verslininkus savo prekėmis.
„Nereikėtų turėti didelių lūkesčių, nes tose šalyse procesai vyksta lėčiau ir dėl to dauguma ES šalių turi neigiamą prekybos balansą, tame tarpe ir Lietuva, kuri turi neigiamą prekybos balansą su Japonija, Pietų Korėja, Taivanu ir Kinija. Tai reiškia, kad mes iš jų daugiau perkame, bet į ten eksportuoti yra sudėtinga. Pralaužti tuos ledus galima, bet tada turi kažką labai reikšmingo pasiūlyti, tarkim technologijas ar kažką, ko tos šalys neturi. Arba turi tartis su tų šalių politiniu verslo elitu ir tada galima tikėtis didesnio eksporto“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Nors lietuviškų prekių eksportas į Kiniją sumenko, kiniškų prekių importuojame daugiau nei prieš tai. Anot Ž. Maurico, Kinija yra „pasaulio fabrikas“ ir nuo jos mes niekur nepabėgsime.
„Kinija žiūri savo interesų – jie atsisakė iš mūsų importuoti prekes, kurias jie lengvai gali pakeisti prekėmis iš kitų šalių, t. y. mediena, maisto produktai. Lietuviški produktai, kurių jie negali pakeisti, yra toliau eksportuojami į Kiniją. O iš Kinijos importuojame prekes kaip ir visas likęs pasaulis. Kinija yra pasaulio fabrikas ir tam tikrų kategorijų prekės išimtinai yra gaminamos tik Kinijoje. „Made in China“ jau tapo etalonu. Mes Kinijos neišvengsime, jei neimportuosime tiesiogiai, tos prekės pas mus atkeliaus per kitas šalis, pvz. Lenkiją“, – komentavo Ž. Mauricas.
Nenorėdama nukentėti ekonomiškai Lietuva turėtų atsargiau elgtis pasaulio politinėje arenoje bei mažiau kritikuoti Kiniją, sakė Ž. Mauricas. Pasaulio ekonomikos centru vadinama Kinija gali Lietuvai pridaryti nemažai problemų, nes turi daug įtakos kitoms su ja prekiaujančioms šalims.
Kinija yra pasaulio ekonomikos centre, ypač pramonės sektoriuje. Dėl to ta politika mums nėra naudinga ir gali atnešti žalos.
„Su Kinija, manau, kad mes labai rizikuojame, nes ji yra pasaulio fabrikas ir mes galbūt nesitikėjome ir pilnai neįvertinome, kad jie taip agresyviai imsis ginti savo interesus, bandys mus išstumti iš pasaulinių gamybos grandinių. Nepaisant pas juos esančio režimo, jie vis tiek yra svarbus ekonominis vienetas, nepalyginamai svarbesnis už Rusiją, kuri apskritai yra tik žaliavas eksportuojanti šalis. Tuo tarpu Kinija yra pasaulio ekonomikos centre, ypač pramonės sektoriuje. Dėl to ta politika mums nėra naudinga ir gali atnešti žalos. Kinija yra pagrindinė net ir Taivano prekybos partnerė – jie daugiausiai eksportuoja ir importuoja iš Kinijos. Jeigu atvyks tarptautinė įmonė, kad ir iš to paties Taivano, ir norės Lietuvoje statyti fabriką, o Kinija sakys nestatykite, tai jie ir nestatys. Jie statys Latvijoje arba Lenkijoje. Šis dalykas yra didžiausia rizika Lietuvai. Arba mes tada turime susirasti daug draugų ir mus turi užstoti kitos šalys, bet kol kas to nesimato, arba mes turėtume kažkaip tą situaciją švelninti, kad užsimirštų ir to išstūmimo nebebūtų“, – samprotavo Ž. Mauricas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...