- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Netrukus ateisiančios krizės, kurią įžvelgė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos bankas nemato. Tačiau šiems ir ateinantiems metams nieko gero nežada. Prognozuojama, kad infliacija mažės, tačiau maistas, kuras ir energija brangs toliau. Bankininkai svarsto, kad brangymetį lietuviams gali padėti amortizuoti ir vis dar didžiulės bankuose gulinčios santaupos, praneša LNK.
Draugo bernvakarį besiruošiantis švęsti Tomas perka maistą šventei. Planas – išleisti 200 eurų, bet ar tiek užteks – neaišku.
„Labai brangu. Pravažiavome visas bazes“, – sakė Tomas.
Vyras pasakojo, kad ruošdamasis draugo šventei pajuto, kaip smarkiai pakilo kainos Lietuvoje.
„Viskas pabrango dvigubai ar trigubai. Galima pradėti nuo tualetinio popieriaus ir... viskas, absoliučiai viskas“, – kylančias produktų kainas komentavo Tomas.
Lietuvos bankas žmonių nuraminti nežada – ekonominės prognozės šiems ir ateinantiems metams – liūdnos.
„Yra daugiau rizikų, kad šitas scenarijus išsipildys į prastesnę kryptį“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Maisto, degalų ir žaliavų kainos kils dar bent metus. Ekonominių prognozių problemų kaltininkas – Rusijos karas Ukrainoje. Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinė infliacija šiemet sudarys maždaug 15 proc. ir tik kitąmet atslūgs iki maždaug 4 proc.
„Mėnesinė infliacija žemyn turėtų pasukti antroje metų pusėje. Deja, bet ta 10 proc. kartelė kristų mažiau nei 10 proc. Matome, kad tai galėtų įvykti tik kitais metais“, – sakė G. Šimkus.
„Kai yra net ir nedidelis augimas, mes vis dar lipame, tik augimo tempai skiriasi. Šioje vietoje to nereikėtų painioti ir visiškai nusiraminti“, – teigė ekonomistas Rytis Krušinskas.
Vis dėlto infliacija, anot banko, pristabdo augantis darbo užmokestis. Būtent tai skatina žmones bent kol kas nesusiveržti diržų.
„Šių metų pirmą ketvirtį vidutiniškai atlyginimai Lietuvoje pakilo 14 proc., privačiajame sektoriuje darbo užmokestis augo itin sparčiai 16 proc. Viešasis sektorius kiek atsiliko, bet darbo užmokestis vis tiek augo dviženkliu 10 proc. tempu“, – vardino G. Šimkus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tą pastebėjo ir dalis prekybininkų. Anot jų, pirkėjų srautai nemažėja, o ir pardavimai nesustojo.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad pardavimai kyla. Pardavimai kyla kilogramais“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.
Tačiau ekonomistai pesimistiški.
„Džiugių žinių nėra ir ruduo bus mums toks sudėtingesnis“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė Jūratė Cvilikienė.
Maistas, elektra, šildymas, degalai aukštomis kainomis stebins ir toliau. Vasarą išlaidavę, rudenį ir žiemą būsime priversti skaičiuoti pinigų likučius.
„Daugeliui teks atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ir paatostogavus, paišlaidavus, rudenį ir žiemą matysime nuosaikesnį vartojimą“, – komentavo J. Cvilikienė.
„Galime turėti maisto kainų augimą dėl to, kad brangs elektra ir energetika (dujos)“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Vartotojų taupymo įpročiai pradeda šiek tiek keistis ir persiskirsto vartotojo krepšelis, kuriame vis didesnę dalį užima tos būtiniausios pabrangusios prekės“, – sakė R. Krušinskas.
Kol kas lietuviai puikiai išgyvena iš uždarbio ir sukauptų santaupų. Jos padėjo ištverti pandemiją, padeda ir karo Ukrainoje sukeltu sunkmečiu.
„Santaupų kiekis dar kol kas yra rekordinis. Labai neženkliai tas mažėjimas matomas, tačiau žmonės kol kas sugeba amortizuoti tas kylančias kainas iš augančių pajamų, atlyginimų“, – teigė J. Cvilikienė.
Kiti ekonomistai nesutinka – lietuvių santaupos tirpsta. Vieni sutaupytus pinigus panaudoja buityje, kiti investuoja, bijodami, kad pinigai nuvertės.
„Paskutiniai mėnesiai rodo, kad santaupos po truputį mažėja“, – sakė M. Dubnikovas.
Tačiau bijančius artėjančios krizės Lietuvos bankas ramina.
„Tai yra viena iš rizikų. Ar ji bus, kokios apimties, kada – visa tai yra daugybė diskusijų aplinkui“, – kalbėjo G. Šimkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį5
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...