- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos eksportui kelis pastaruosius mėnesius smunkant ekonomistai sako, kad šalies eksportuotojai kol kas jaučiasi gerai, o lėtėjantį metinį jo augimą lemia vartojimo kritimas Europoje, atpigusios žaliavos bei geri eksporto rezultatai pernai. Visgi pastebima, kad antrąjį metų pusmetį eksportuotojai gali patirti didesnių iššūkių.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad lėtesnis metinis Lietuvos eksporto augimas susijęs su pingančiomis žaliavomis bei naftos produktais, o ne realios situacijos pablogėjimu.
„Tai yra eksporto kainos sumažėjimas, nes pastaruoju metu žaliavų ir finansų rinkose yra metalų kainų, naftos produktų kainų kritimas, šiaip žaliavų kainos traukiasi dėl recesijos rizikos Europoje, tai paveikė šiek tiek Lietuvos eksporto kainas ir antras aspektas, mes eksportą lyginame su įspūdingų praėjusių metų pirmo pusmečio augimu“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Jis taip pat pastebi, kad birželį Lietuvos eksportas į Rusiją ir Baltarusiją krito, o kitose pagrindinėse eksporto rinkose jis augo.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad pandemija buvo „aukso amžiaus“ laikotarpis šalies prekių eksportui. Tuo metu dabar, pasak jo, stebimas paslaugų vartojimo augimas.
„Pagrindinis mūsų eksportas yra pramonės prekės ir aukštos pridėtinės vertės, informacijų technologijų ir finansų sektorius. Pramonės sektoriaus apyvartos smarkiai didėjo, (...) gyventojai mažiau vartojo paslaugų, nes buvo ribojimai karantino. Dabar matome, kad svarstyklės svyra į kitą pusę“, – BNS sakė Ž. Mauricas.
Dalis eksporto gali visai sustoti
Ekonomistų vertinimu, antrąjį šių metų pusmetį eksportuotojai patirs daugiau iššūkių. A. Izgorodino teigimu, yra rizikos, jog kai kuriuose segmentuose eksportas gali visiškai sustoti.
„Įmonės tikriausiai iki pirmo pusmečio pabaigos dar dirbo pagal šių metų pradžioje pasirašytą sutartį ir dar įgyvendina realias sutartis. Jei ir pamatysime tikrą eksporto sulėtėjimą, matyt, jį pamatysime labiau rugsėjį-spalį, kai įmonės jau įgyvendins antrojo pusmečio sutartis“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Kol kas Lietuvos eksportuotojai jaučiasi labai gerai, bet yra rizika, kad kai įmonės pradės įgyvendinti antro pusmečio sutartis, tai eksporto augimas gali ir visiškai sustoti, kai kuriuose segmentuose apimtys gali kristi
„Kol kas Lietuvos eksportuotojai jaučiasi labai gerai, bet yra rizika, kad kai įmonės pradės įgyvendinti antro pusmečio sutartis, tai eksporto augimas gali ir visiškai sustoti, kai kuriuose segmentuose apimtys gali kristi“, – pridūrė jis.
Ž. Mauricas teigė, kad pandemijos metu Lietuvos įmonės rodė didesnį lankstumą nei, pavyzdžiui, Vokietijos, tačiau situacija gali pasikeisti.
„Lietuva rodė didesnį lankstumą, turėjo prieigą prie žaliavų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir mes rinkos dalį didinome. Dabar darosi atvirkščia situacija, nes tiekimo grandinės sparčiai atlaisvėjo, įvyko persiskirstymas. Dalis Lietuvos įmonių gaudavo žaliavas iš Rytų šalių, dabar jau mes šiek tiek labiau užstringame negu, pavyzdžiui, Vokietijos įmonės, ir jei atsilaisvins visiškai to butelio kaklelis tiekimo grandinių, tai prarasime tą konkurencinį pranašumą, kurį turėjome pandemijos metu“, – sakė Ž. Mauricas.
„Žiūrint į ateitį, iššūkių bus daugiau pramonei, ir gal žaliavų kainų kritimas ir paklausos mažėjimas, bus sunkiau plėstis užsienio rinkose“, – pridūrė jis.
A. Izgorodinas pastebi, kad Lietuvos eksportą palaikys tai, kad dėl dujų krizės ir infliacijos Vokietijos gamintojai bus linkę dalį užsakymų duoti Lietuvos įmonėms.
„Dėl labai didelės infliacijos gamintojai Skandinavijoje, Europoje ieško variantų, kaip galima atsipiginti tam tikrą produkciją ir apsaugoti savo pardavimus ir dalį užsakymų kelia į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Kad ir kaip paradoksalu, bet infliacijos problema euro zonoje yra naudinga Lietuvos eksportui, nes Vakarų gamintojai labiau linkę dirbti su Lietuvos gamintojais, kad atsipigintų savo prekes“, – sakė jis.
Birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų – 4,3 proc. mažiau nei gegužę, bet 17,2 proc. daugiau nei pernai birželį. Tuo metu importas siekė 4,1 mlrd. eurų – atitinkamai 2,6 proc. ir 31,4 proc. daugiau.
Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 mlrd. eurų – 6,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4 proc.), bet 16,2 proc. daugiau nei prieš metus (26 proc.). Tuo metu užsienio prekybos deficitas siekė 777,9 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: visiškai saugus dėl savo finansinės padėties jaučiasi tik kas dešimtas lietuvis
Per pastaruosius metus sumažėjo dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų. ...
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje6
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?19
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą11
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...