- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Infliacija liepos mėnesį buvo 21,6 proc. ir tai yra visų laikų rekordas. Nepaisant to, ekonomistai mano, kad infliacijos augimas lėtėja, praneša LNK.
„Šviesa tunelio gale yra, bet kol infliacijos tempai sulėtės, tai šiek tiek užtruks. Infliacija yra didelė, bet metinis infliacijos paspartėjimas liepos mėnesį buvo gerokai mažesnis nei pirmąjį metų pusmetį. Pirmąjį metų pusmetį metinė infliacija buvo maždaug 2 proc. punktus spartesnė nei mėnesį prieš tai. Tuo tarpu liepos mėnesį tas paspartėjimas buvo 0,4 proc. punkto“, – kalbėjo Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
Antrojoje metų pusėje kainų augimas sulėtės, tačiau kainų augimas vis tiek išliks spartesnis nei buvo prieš pandemiją.
Infliacija šiais metais niekur nedings, tiesiog kainos augs šiek tiek lėčiau.
„Kitas svarbus dalykas – mėnesinė infliacija, kuri parodo, kaip kainos keitėsi per mėnesį, t. y. kiek vidutiniškai liepą kainos padidėjo palyginti su birželio mėn. Tai tas rodiklis yra 0,8 proc. ir tai yra ženkliai mažiau nei fiksuota pirmąjį metų pusmetį. Sausį kainos kilo maždaug per 2 proc. punktus. Visa tai leidžia mums manyti, kad infliacijos pikas jau yra pasiektas arba bus pasiektas rugpjūčio mėnesį. Panašu, kad kainų augimo spartėjimas išsikvepia, tai reiškia, kad antroje metų pusėje mes numatome, kad kainų augimas lėtės. Prastesnė žinia – infliacija šiais metais niekur nedings, tiesiog kainos augs šiek tiek lėčiau. Kainų augimas bus spartesnis nei mes buvome įpratę prieš pandemiją“, – aiškino V. Tuzikas.
Jo teigimu, įmanoma, kad kai kurių produktų ir paslaugų kainos grįš į priešpandeminį lygį.
„Taip gali būti, tiesiog pagal mūsų dabartines prognozes mes to nenumatome. Kai normalizuosis žaliavų kainos, naftos kainos, kai grįš į priešpandeminiais laikais matytus kainų lygius, tikėtina, kad sulauksime kai kurių kainų ženklaus kritimo“, – teigė V. Tuzikas.
Nepasiturintys, iš valstybės išmokų gyvenantys žmonės Lietuvoje į infliaciją reaguoja sunkiausiai. Pasak V. Tuziko, tokiems asmenims būtina taikyti švelninamąsias priemones, pavyzdžiui, kompensacijas, tačiau nereikėtų švaistyti valstybės pinigų pasiturintiems žmonėms.
„Yra tam tikros visuomenės grupės, kurioms kainų padidėjimas yra ypač skausmingas, t. y. visi socialinių išmokų gavėjai, nuo valstybės išmokų priklausomi žmonės. Jiems tam tikrų priemonių priimti reikia, buvo priimta, jos tikriausiai bus pratęstos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tie valstybės pinigai, kurie yra dalinami, būtų dalinami tikslingai, nes yra ir tokių visuomenės grupių, kurios gyvena pakankamai gerai ir tą padidėjusią kuro ar komunalinių mokesčių kainą jie gali susimokėti, jiems nebūtina taikyti tam tikrų priemonių. Anksčiau buvo visiems padalinta, pavyzdžiui, šildymo kompensacija“, – prisiminė V. Tuzikas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valstybės kompensacijomis susigundę verslininkai ar gyventojai gali pristeigti fiktyvių įmonių ar kitais būdais siekti paramos.
Valstybės paramos taikymas visiems bendrai sukuria negeras paskatas, kurios gali vėliau atsiliepti.
„Suma elektros ir dujų kompensacijoms, skirtoms gyventojams, buvo tris kartus didesnė nei verslui. Parama verslui nėra didelė, bet nereikėtų vadovautis bendru principu – duodame visiems – ir tiems, kuriems reikia, ir kuriems nereikia. Reikėtų aiškiai identifikuoti tas verslo veiklas, kurios yra labiausiai nukentėjusios ir tikslingai taikyti priemones. Valstybės paramos taikymas visiems bendrai sukuria negeras paskatas, kurios gali vėliau atsiliepti, kai matysime padidėjusį bankrutuojančių įmonių skaičių ir pan.“ – aiškino ekonomistas.
Krizės statistika nerodo. „Ar ateina krizė, sunku pasakyti. Šiuo metu mes nenumatome, kad ekonomikos aktyvumas trauktųsi. Girdime daug kalbų viešoje erdvėje. Skirtingos visuomenės grupės nepatenkintos, tačiau makroekonominė statistika ateinančios recesijos vis dar nerodo“, – tikino V. Tuzikas.
Dėl kainų kilimo susijaudinę žmonės pamiršo, kad dar prieš pandemiją penkerius metus iš eilės infliacija buvo labai nedidelė, o ir darbo užmokestis vis kilo.
„Jeigu žmonės masiškai ims taupyti ir bijoti, galų gale tai gali privesti prie besitraukiančios ekonomikos, bet nereikėtų taip pasinerti į paniką. Priešpandeminiais metais mes turėjome maždaug penkerius metus iš eilės, kai vidutinis darbo užmokestis augo apie 10 proc., o infliacija buvo arti nulio. Tai žmonės dažnai pamiršta ir dabartinis kainų kilimas yra labai skausmingas, nes atlyginimas dabar tiek nedidėja, kiek auga kainos, bet šie procesai per dešimtmetį išsilygina. Negali būti taip, kad sąnaudos darbe didėja, o galutinės kainos nesikeičia“, – aiškino V. Tuzikas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...