- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus paskutinei savaitei, per kurią antrojo elektros rinkos liberalizacijos etapo dalyviai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad diskusijos, kurį pasirinkti, yra pernelyg sureikšmintos.
Anot jo, visos septynios elektros tiekimo planus siūlančios įmonės veikiau yra elektros pardavėjai, bet ne tiekėjai, o jų kainos yra labai panašios. Ekonomisto teigimu, kur kas svarbiau pasirinkti tinkamą planą – rinkos ar fiksuota kaina.
„Žmonės labai akcentuoja tiekėjo pasirinkimą, nors juos ne tiekėjais reikėtų vadinti (...) tai yra labiau pardavėjai. Čia panašiai kaip pieną kurioje parduotuvėje pirkti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu, galutiniame elektros kainos tarife, kuris nuo liepos sieks mažiausiai 24 ct/kWh, nepriklausomų tiekėjų kainos nesiskirs net centu.
„Ta (nepriklausomų elektros tiekėjų – ELTA) dedamoji yra labai nedidelė – 0,6-09 ct/kWh. Esminis pasirinkimas būtent yra kokį planą rinktis: ar fiksuoti kainą (jei fiksuojama, tai kuriam laikotarpiui), ar nefiksuoti kainos, t.y., palikti ją kintamą“, – tikino jis.
Pasak Ž. Maurico, dažniausiai palankiau rinktis planus kintama kaina pagal tai, kiek elektra kainuoja rinkoje. Nors, neatmeta ekonomistas, tokiu atveju sąskaitos kai kuriais mėnesiais gali reikšmingai išaugti, tad vartotojui reiktų turėti „finansinį buferį ir toleranciją rizikai“.
Kita vertus, fiksuoti planai ilguoju laikotarpiu yra brangesni, vartotojas moka už papildomą draudimą nuo rinkos svyravimų, tačiau gauna stabilią sąskaitą ir gali lengviau planuoti savo išlaidas, aiškina ekonomistas.
Ar pakelia ragelį, ar tinklapis gražus, ar patogu susimokėti.
„Jei žmogui neskaudėtų du ar tris kartus išaugusios elektros kainos vieną ar kitą mėnesį (kas gali nutikti šią žiemą), jis gali rinktis kintamą planą. Jei jis nori kainą fiksuoti, jis turėtų rinktis fiksuotą planą. Tada, be abejo, žiūrėti, kokios jis trukmės“, – dėstė Ž. Mauricas.
Kartu jis svarstė, kad pastaruosius mėnesius viešojoje erdvėje vyravusios diskusijos dėl nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo buvo „išpūstas burbulas dėl labai menko dalyko“. Pasak ekonomisto, pagrindinis veiksnys, kuris turėtų lemti vieno ar kito tiekėjo pasirinkimą, yra ne siūloma kaina, o aptarnavimo kokybė.
„Ar pakelia ragelį, ar tinklapis gražus, ar patogu susimokėti“, – ironizavo Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo, kuriame nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 1–5 tūkst. kWh per metus suvartojantys gyventojai sudaryti sutartį su vienu iš tiekėjų privalo iki birželio 18 d. To nepadarius bus užtikrintas garantinis tiekimas, kuris bus brangesnis 25 proc.
Šiuo metu Lietuvoje nepriklausomo elektros energijos tiekimo paslaugas teikia septyni tiekėjai: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Ignitis“, „Perlas Energija“, „Egto energija“, „Birštono Elektra“, Kauno termofikacijos elektrinė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...